Gariūnų turgavietės prekiautojai suko veidą į kitą pusę klausiami apie laukiančius pokyčius – nuo kitų metų gegužės įvedamus kasos aparatus.
Valdžia siekia sunaikinti turgavietes paklusdama prekybos tinklų spaudimui. Ta pati valdžia ketina išguiti vietos prekiautojus ir čia įkurdinti visame pasaulyje įsitvirtinančius kinus.
Tokios versijos sklando tarp Gariūnų paviljonų.
Naujovė – normali
„Priešinosi tie, kurie maistu prekiauja, ir ką? Kasos aparatai yra normalu.
Žinote, yra tokia verslo taisyklė: vieni apsimeta, kad kontroliuoja, kiti – kad paiso tos kontrolės”, – neslėpdamas šypsenos į klausimą, ar verslas turgavietėje visuomet skaidrus, atsakė prekiautojas, Gariūnuose dirbantis nuo 1990-ųjų.
Jis santūriai šypsojosi ir klausiamas apie neseniai turgavietėje atliktas kratas.
Ruošia vietą kinams?
Pritariančių Vyriausybės užmojui suvienodinti sąlygas maisto ir pramoninių prekių turgavietėms Gariūnuose reta.
„Kasos aparatų įvedimas – papildoma rinkliava iš mūsų. Iš savo varpinės žvelgdama suprantu viską taip: kažkas pripirko kasos aparatų, už kuriuos dabar mes turime sumokėti”, – įsitikinusi Gariūnų prekiautoja Danuta.
Prekybos plotą paviljone ne vienus metus nuomojanti moteris sutiko, kad kontrolė turgavietėse reikalinga, bet ji su sutuoktiniu Ivanu prieštarauja, kad tam reikalingi kasos aparatai.
„Neteisingai mokesčiai renkami. Reikia ne aparatų. Geriau muitinė nustatytų mokestį. Įsiveži kojinių, už porą moki valstybei 5 centus, už paprastą striukę – 1 litą, už kailinę – 10 litų. Ir nebūtų nei problemų, nei kontrabandos”, – aiškino Ivanas.
„Aišku, iš kur vėjas pučia – kažkas nori turgų sunaikinti.
Visur kinai juk prekiauja. Gali būti, kad kažkas iš Vyriausybės seniai sutartį sudarė ir kinus čia suleis. O mes dirbsime pas juos krovikais”, – įsivaizduojamos ateities scenarijų piešė Danuta ir Ivanas.
Mąsto apie emigraciją
„Niekur Europoje nėra kasos aparatų. Italijoje nėra. Latviai atsisakė. Mes nebesugebėsime dirbti su kasos aparatais, amžius nebe tas”, – sakė prekiautoja Danuta, perkopusi 50-metį.
Bet su vyru ji vis pakalba apie emigraciją. Ją paskatintų sprendimas įvesti kasos aparatus.
Sutuoktiniai neatmetė ir galimybės protestuoti, kaip elgėsi jų kolegos, prekiaujantys maistu. Tačiau dvejoja, ar tai duotų naudos: „Ar Vyriausybė ko nors klauso?”
2500 litų – tiek, sutuoktinių apskaičiavimu, kainuotų kasos aparatas, juostos ir pirminė jo priežiūra.
„Jei valdžia nori kontroliuoti, tegul pati pastato kasos aparatus. Kodėl mes turime už tai mokėti? Baisu ne kasos aparatai: baisu, kad jie nežino, ko iš mūsų nori”, – valdžią kritikavo Danuta.
Stinga išsilavinimo
„Bus blogai. Aparatu turėsi viską fiksuoti. Na, taip, reikia apskaitos, bet nespėsi visko vienu aparatu fiksuoti. Nestovės juk pirkėjai eilėje, nueis prie kito. Sakote, dabar nėra pirkėjų? Bet jų būna”, – tikino ne pirmus metus dengtoje turgavietėje su žmona prekiaujantis vyras.
Sutuoktiniai apskaičiavo, kad kasos aparato pirkimas skaudžiai smogs jų šeimai. Per mėnesį kiekvienas užsidirba mažiau nei po tūkstantį litų. Prekybos vieta turgavietėje atsieina pusantro tūkstančio litų, dar kelias šimtines tenka pakloti už verslo liudijimą, sveikatos draudimą, „Sodrai”.
„Mums išsilavinimo stinga, kad tuo aparatu galėtume naudotis. Reikės buhalterės paslaugų, o tai kainuoja”, – nuogąstavo moteris.
Sumažėtų prekeivių gretos
„Kaip mes konkuruosime su Lenkijos ar Vengrijos rinka? Juk kainuotų ir aparatas, ir jo priežiūra.
Kaip jį įsigyti senutei, kuri prie pensijos prisiduria kokį drabužį Gariūnuose parduodama?
Kita vertus, ta senutė bent jau pensiją gauna, o mes tik iš uždarbio gyvename”, – kalbėjo turgavietės senbuvis Regimantas.
Jis nedvejoja, kad kasos aparatai išvytų prekeivius iš Gariūnų, o tuo neva suinteresuoti didieji mažmeninės prekybos centrai.
Nenori tapti užsieniečių samdiniais
* Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovui Arūnui Dirvinskui nerimą kelia ir tai, kas nutiko maisto prekyvietėse, ir tai, kas laukia pramoninių prekių turgaviečių. „Tai sulygino kainas turguje ir parduotuvėje”, – sakė jis.
* A.Dirvinskas mano, kad įvedus kasos aparatus į Gariūnus ir kitas panašias prekyvietes suplūs turkų ir kinų įmonės, o lietuviai gali tapti jų samdiniais.
* „Daugelis turgaviečių realiai dirba tik šeštadienį ir sekmadienį. Tuomet sunku suspėti kiekvienam išrašyti sąskaitą ar čekį mušti. Tokie pokyčiai – verslo apsunkinimas”, – įsitikinęs A.Dirvinskas.
Ar bus kompensacijos?
* Finansų ministerija kol kas neapsisprendė, ar bus prekeiviams kompensuojama už aparatus, kaip buvo maisto turgavietėse, ir kaip tai būtų daroma.
* „Dėl kasos aparatų kompensavimo bus sprendžiama po to, kai Vyriausybėje bus priimtas sprendimas dėl jų įvedimo prekyvietėse. Vyriausybė ieškos būdų, kad padėtų verslininkams įgyvendinti tokį sprendimą”, – sakė ministerijos atstovė Aurelija Juodytė.