Pagal Lietuvos bankui pateiktas finansines ataskaitas, liepos-rugsėjo mėnesiais šalies bankų sistemos turtas išaugo 1,8 mlrd. litų (2,2 proc.) - iki 83,2 mlrd. litų.
Pirmą kartą po pustrečių metų pertraukos per ketvirtį klientams suteikta daugiau naujų paskolų nei grąžinta senųjų. Per šių metų tris ketvirčius bankai suteikė 8,4 mlrd. litų naujų paskolų, o tai yra 1,7 mlrd. litų daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau grąžinamų paskolų srautas vis dar viršijo suteikiamų paskolų srautą, todėl bendras paskolų portfelis per šį laikotarpį sumažėjo.
Tačiau vien per trečiąjį ketvirtį bendras paskolų portfelis išaugo 806,6 mln. litų (1,4 proc.) - iki 57,7 mlrd. litų. Paskolų fiziniams asmenims portfeliui beveik nekintant, bendrą portfelio augimą reikšmingai lėmė 340 mln. litų, arba 1,3 proc. (iki 27,4 mlrd. litų), išaugusi paskolų privačioms įmonėms suma.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, išaugę skolinimo mastai padeda išjudinti realiąją ekonomiką, tačiau padėtis tarptautinėse rinkose negali būti ignoruojama.
„Tiek bankai, tiek jų klientai, įjungę aukštesnę pavarą, privalo pasitikrinti, ar prisegti saugos diržai, kurie apsaugotų galimų sukrėtimų atveju“, - sakė V. Vasiliauskas.
Per šių metų 9 mėnesius šalies bankai uždirbo 707,2 mln. litų pelno, iš jo 193,7 mln. litų - per trečiąjį ketvirtį. Praėjusiais metais tuo pat metu bankai buvo patyrę 363,9 mln. litų nuostolį. Šis ketvirtis bankų sistemai buvo jau penktas pelningas ketvirtis iš eilės. Tiesa, palyginti su pirmaisiais dviem ketvirčiais, pelnas buvo penktadaliu mažesnis dėl nustojusių mažėti turto vertės sumažėjimo išlaidų. Svarbiausias ketvirčio pelną lėmęs veiksnys - didėjusios grynosios palūkanų pajamos. Tam didesnę įtaką turėjo ne atsigaunantis skolinimas, bet mažėjusios bankų palūkanų išlaidos pinigų „žaliavai“ (indėliams ir kt.).
Indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose trečiąjį ketvirtį pasiekė naujas aukštumas - jų suma bankuose išaugo daugiau nei 1 mlrd. litų (2,3 proc.) - iki 45,8 mlrd. litų. Metinis augimas sudarė 6,6 proc. Daugiausia - 952,2 mln. litų (7,4proc.) - indėlius per trečiąjį ketvirtį padidino privačios įmonės. Gyventojų indėlių suma, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, beveik nekito ir sudarė 26,1 mlrd. litų.
Trečiąjį ketvirtį daugėjo klientų, nusprendusių įsigyti kredito įstaigų platinamų rizikingesnių valstybės nedraustų taupymo produktų - bankų obligacijų ir kita. Per ketvirtį tokių skolos įsipareigojimų klientams suma išaugo 358 mln. litų (24,5 proc.) - iki 1,8 mlrd. litų.