Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie kliento sąskaitas, jų likučius ir operacijas, taip pat apie paskolas bei kliento finansų būklę, veiklą, veiklos planus.
Kai kurie bankai yra pasamdę 4-5 darbuotojus vien vykdyti prašymams banko paslaptį pateikti, sakė sako komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas. Yra bankų, kurie per pustrečių metų gavo 60 tūkst. prašymų atskleisti bankinę paslaptį, paskelbė Lietuvos bankas.
„Užklausimų skaičius neturi gąsdinti. Pavyzdžiui, antstoliai apie nagrinėjamą asmenį užklausia visų bankų nesirinkdami, kur jis sąskaitą turi, kur ne.
Ne patys skaičiai turi gąsdinti, bet tai, kad yra daug institucijų, galinčių sužinoti bankinę paslaptį, ir tikrai mažai atsakomybės dėl bankinės paslapties panaudojimo. Jei bankinės paslapties nelieka – sunku įsivaizduoti ir bankines paslaugas“, - sakė S.Kropas.
„Duomenų apie Baltarusijos opoziciją klaususios Teisingumo ministerijos atvejis parodė, kad ministerijoje net nebuvo net procedūrų, kaip saugoti gautus duomenis: jie ir nebuvo saugomi, jų išvis neliko ministerijoje“, - dėsto jis.
Lietuvos bankas ketvirtadienį nusprendė nebausti SEB bei „DnB Nord“ bankų darbuotojų už tai, kad jie Teisingumo ministerijos prašymu jai perdavė duomenis apie Baltarusijos opozicijos veikėją. Šiuos duomenis pagal tarptautinę užklausą ministerija perdavė Baltarusijos valdžiai.
Taip nuspręsta dėl to, kad įstatymai, susiję su bankine paslaptimi ir jos naudojimu, yra labai neaiškūs, pareiškė Lietuvos bankas.
„Teisinės spragos sukuria prielaidas skirtingai interpretuoti reikalavimus pateikti tokią informaciją. Bankų vertinimu, institucijos prašo perteklinių duomenų, nurodomi labai trumpi terminai jiems pateikti, o juos gauti norima nesaugiais būdais. Dauguma kredito įstaigų pabrėžė, kad dažniausiai problemų kyla vertinant, ar yra tinkamas teisinis pagrindas teikti prašomus duomenis“, - pranešime nurodė Lietuvos bankas.
Pasak S.Kropo, Lietuvoje būtina keisti įstatymus.
„Turi būti aiškiai apibrėžta, kas gali gauti kokią bankinę paslaptį, kiekviename prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu jos prašoma – ar pagal įstatymą, ar pagal teismo sprendimą. Ir turi būti numatyta labai aiški atsakomybė už tai, kad duomenys būtų naudojami tik tais tikslais, kurie numatyti įstatyme“, - sakė S.Kropas.
2009-2011 metais dažniausiai užklausas banko paslapčiai atskleisti teikė antstoliai (per 137 tūkst.), notarai (beveik 36 tūkst.), policija (16,5 tūkst.), mokesčių inspekcija (daugiau nei 9 tūkst).