„Manau, kad dabar ne laikas ir ne vieta dešimties mūsų
valstybių susitikimams“, - žurnalistams Vilniuje sakė Danijos
ministrė pirmininkė Helle Thorning- Schmidt.
„Tvirtai tikiu, kad turėtume saugoti 27 šalių sąjungą“, -
kalbėjo premjerė.
Skeptiškai 10 euro neturinčių šalių bloką įvertino ir
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Jei tai būtų paremta tik valiuta, nemanau, kad tai gera
prielaida“, - per bendrą spaudos konferenciją sakė ji.
H.Thorning-Schmidt ir D.Grybauskaitė šią savaitę dalyvavo 27
šalių ES viršūnių susitikime, kuris surengtas prieš 17 eurą
turinčių valstybių atskirą susitikimą. Jame tartasi dėl
priemonių įveikti skolų krizę euro zonoje.
Kai kurie Lietuvos ir kitų euro neturinčių šalių pareigūnai
sako nuogąstaujantys, kad visai ES svarbūs sprendimai dėl bendros
rinkos ateityje gali būti priimami be jų.
„Žinoma, svarbiausi sprendimai turi būti priimami remiantis
sutartimis visų 27 šalių“, - penktadienį sakė D.Grybauskaitė.
Europos Sąjungai pirmininkausianti Danija imsis stiprinti Bendrijos ekonomiką
Danija ketina savo pastangas
pirmininkaujant Europos Sąjungai nukreipti Bendrijos ekonominių
namų stiprinimui, kai kitais metais perims 27 šalių junginio
vairą, pareiškė danų premjerė Helle Thorning-Schmidt penktadienį, lankydamasi Latvijos sostinėje.
“Mums reikia konsoliduoti savo ekonomikas ir sugriežtinti jas,
kur reikia”, - kalbėjo ji.
“Toks yra vienas iš Danijos pirmininkavimo prioritetų”, -
sakė H.Thorning-Schmidt žurnalistams po susitikimo su Latvijos
ministru pirmininku Valdžiu Dombrovskiu, kurio šalis kyla iš
nuosmukio laikydamasi drakoniškų taupymo priemonių.
Danija nėra euro zonos narė. Jos premjerė trečiadienį
dalyvavo visų 27 ES šalių vadovų susitikime, kuris buvo surengtas
prieš atskirą 17 euro zonos narių posėdį.
„Šalys euro zonos narės turi stiprinti savo bendradarbiavimą,
kad užtikrintų, jog jos niekada nebeatsidurs tokioje padėtyje kaip
dabar buvo svarstoma Briuselyje”, - pažymėjo H.Thorning-Schmidt.
Ji perspėjo, jog skolų krizė “neturi pasikartoti”.
“Tikrai pakaks ir vieno karto. Mums reikia daugiau disciplinos
Europos šalyse”, - pridūrė ji.
Euro zonai nepriklausančios šalys nori, kad jų balsas būtų
girdimas, nes jų ekonomikos yra tampriai susijusio su skolų apimtu
valiutos bloku ir pastarojo sprendimai turi didelės įtakos joms.
H.Thorning-Schmidt nemano, kad griežtesnė ekonominė ir finansų
politika valiutos bloke paspartintų “dviejų greičių” Europos
vystymąsi ir dėl to blogėtų ne narių sąlygos.