Lietuvos ūkio kilimas pranoko prognozes, recesijos rizikos analitikai neįžvelgia (papildyta)

Per 2011 m. tris ketvirčius sukurtas BVP siekė 78192,9 mln. lito to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 6,3 procento.

Šiais metais bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse buvo teigiamas. Gana spartų BVP augimą, palyginti su praėjusiais metais, nulėmė auganti gamyba bei atsigaunantis vartojimas. Nemažą įtaką padidėjimui turėjo žemas BVP lygis 2010 m.

Patikslintais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23253,8 mln. lito ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. ketvirčiu, padidėjo 5,9 procento. Per antrąjį ketvirtį BVP padidėjo 6,5 procento ir siekė 27081,9 mln. lito.

„Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų“, - apie trečiojo ketvirčio ūkio rodiklius kalba SEB banko prezidento patarėjas.

Pasak jo, ekonomikos lėtėjimo tendencijas apžvelgiamąjį ketvirtį buvo galima išskaityti iš anksčiau skelbtos pagrindinių šalies verslo sektorių veiklos statistikos. Antai 2011 m. sausio-birželio mėnesiais, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, visa pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo 12,5 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 12,4 proc.), tuo tarpu sausio-rugsėjo mėnesiais augimo tempas sumenko iki 10,6 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 10,7 proc.).

Stabilizavosi transporto sektoriaus įmonių rodikliai: sausio-birželio mėnesiais AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 13,9 proc. daugiau krovinių nei prieš metus, tuo tarpu sausio-rugsėjo mėnesiais – 14,1 proc.; Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2011 m. sausio-birželio mėn. krovinių perkrovimas per metus padidėjo 19,6 proc., o sausio-rugsėjo mėnesiais – 17,6 proc.

Kaip pastebi G.Nausėda, net tam tikrą laiką tamsiuoju Lietuvos ekonomikos arkliuku vadintas mažmeninės prekybos sektorius nebeišspaudžia didesnio greičio. 2011 m. sausio-birželio mėnesiais mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis buvo 22,1 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu sausio-rugsėjo mėnesiais – 21,3 proc., mažmeninė prekyba neįskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos padidėjo atitinkamai 6,3 proc. ir 7,4 procento.

„Ką gi, belieka dar kartą patvirtinti senokai žinomą tiesą, kad šalies ūkis kyla ir klumpa įkandin pagrindinių eksporto partnerių. Skirtingai nei JAV ar Kinijos, Lietuvos vidaus rinka yra pernelyg sekli, jog galėtų ilgesnį laiką sušildyti nuo globalinių skersvėjų sužvarbusį verslą. Reaguodamos į prastas išorės naujienas ir mažėjantį užsakymų portfelį, įmonės vėl priveria investicinių projektų stalčius. Vietoje gamybos plėtros prioritetas teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t.y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį“, - komentuoja G.Nausėda.

Pasak jo, tokie tikslų hierarchijos pokyčiai jau atsiliepia arba netrukus atsilieps darbo vietų kūrimo procesui. Nebūdami įsitikinę savojo verslo perspektyva, darbdaviai nenoriai priims naujus darbuotojus pagal neterminuoto darbo sutartis. Tokiomis aplinkybėmis, būtų racionaliau siūlyti konkretiems projektams įgyvendinti būtiną arba griežtai apibrėžtos trukmės darbą. Tai savo ruožtu lems ir darbo užmokesčio politikos slinktį, apsiribojant vienetiniais atlyginimų kėlimo atvejais ir pamirštant ankstesnius planus didinti algas urmu. Tai nereiškia, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o vidutinį darbo užmokestį sukaustys įšalas, tačiau nevertėtų puoselėti ir staigaus šių rodiklių gerėjimo vilčių.

Anot SEB banko prezidento patarėjo, Lietuva pasižymi tradiciškai itin aukštai užkelta valstybės vaidmens lūkesčių kartele. Ir dabar yra nemažai politikų bei plačiosios visuomenės atstovų, kurie ragina „kažką daryti“ ir imtis aktyvios ekonomikos skatinimo politikos. Jei toks skatinimas lemtų didesnį vartojimą, paspartėtų importo augimo tempai ir išaugtų užsienio prekybos deficitas, o ūkio gebėjimas atsispirti išorės šokui nepadidėtų. Kas kita – investicijų puoselėjimas ir realus būsto renovavimas, kuris suteiktų postūmį vėl į duobę smunkančiam statybų sektoriui.

Nors „Danske“ bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Pasak šio banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, tikėtina, kad vidutiniškai per šiuos metus ekonomika augs šiek tiek greičiau nei bazinėse mūsų prognozėse (5,9 proc). Tačiau įvertinus mažiau palankias globalias ateinančių metų raidos tendencijas ir išaugusią riziką, 2012 m. Lietuvos ūkio plėtra, „Danske“ banko vertinimu, gali sulėtėti iki 3,8 procento.

„2012 m. Lietuvos ekonomikos augimas lėtės tiek dėl mažesnio vidaus, tiek ir išorinės paklausos augimo. Dėl išaugusio išorinės aplinkos raidos neapibrėžtumo vidaus investicijos gali augti mažiau nei šiuo metu. Kita vertus, gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto augimo tempų sulėtėjimo. Todėl, vertinant šios dienos potencialias tiek vidines, tiek išorines grėsmes, rizika, kad Lietuvos ekonomika ir vėl atsidurs recesijos zonoje, yra beveik nulinė“, - teigia V.Klyvienė.

„Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė mano, jog trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Jos teigimu, eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.

„Lėtėjantį ekonomikos augimą ateityje signalizuoja ekonominių vertinimų rodiklis, kuris jau tris mėnesius rodo silpnėjančius verslo augimo lūkesčius. Vis daugiau rinkos dalyvių dabartinę situaciją ir perspektyvas vertina labiau neigiamai nei teigiamai. Teigiamo požiūrio laikosi tik mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių įmonės“, - teigia L.Vrubliauskienė.

Anot jos, neigiamus lūkesčius lemia euro zonoje užsitęsę neramumai ir skolų krizė, kuri, tikėtina, sulėtins vidaus paklausą šiose šalyse, o tai turės neigiamą poveikį ir Lietuvos eksportuojančioms įmonėms bei pramonei. Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai dėl gaminamos produkcijos paklausos jau dabar yra sumažėję. Tai reiškia, kad bendrovės kuriam laikui gali atidėti investicijų sprendimus – stabdyti arba įšaldyti ilgalaikius plėtros projektus ir investicijas į technologijas. Pasauliniai pokyčiai gali turėti neigiamos įtakos ir namų ūkių lūkesčiams, stabdyti beatsigaunantį vartojimą, dėl kurio sulėtėtų ir naujų darbo vietų kūrimo procesas. Visi šie reiškiniai turės poveikį ir visam šalies ekonomikos augimui.

„Nepaisant spartaus atsigavimo šiemet, sudėtingesnė pasaulinė ekonomikos situacija ir prastėjantys namų ūkio ir verslo lūkesčiai rodo, kad toliau Lietuvos ekonomika augs lėtesniu tempu negu iki šiol. Prognozuojame, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika augs dar šiek tiek lėčiau nei trečiąjį ketvirtį ir metinis augimas sieks 6,3 procentus. Kitais metais ekonomika įžengs į lėtesnio augimo etapą, kuomet, mūsų prognozėmis, išvysime 4,2 proc. augimą. Šis augimas bus mažesnis nei ilgalaikė Lietuvos ekonomikos augimo tendencija, o spartesnių augimo tempų teks palaukti dar kelerius metus. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimą skatins privataus sektoriaus investicijos, namų ūkių vartojimas ir eksportas, nors jo apimtys bus gerokai mažesnės nei šiemet“, - teigia „Swedbank“ analitikė.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas lėtės

Banko prognozėmis, gyventojų užimtumas ir realus darbo užmokestis kitąmet atitinkami išaugs 2,6 proc. ir 1 proc., tačiau namų ūkių situacijos pagerėjimas bus gan vangus. Lėtas augimas ir skolų problemos išsivysčiusiose šalyse ribos ne tik ekonomikos augimą, bet ir namų ūkių bei įmonių lūkesčius. Lietuvos BVP plėtra priklausys nuo svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių – jeigu jų ekonomikų dinamika bus lėta ir nestabili, mūsų ekonomikos kelias taip pat bus netolygus.