1908-aisiais čia buvo atidaryta „Pennhurst” mokykla ir psichiatrijos ligoninė, kurioje iki 1986-ųjų gydėsi apie 25 tūkst. psichikos ligonių, epileptikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi ir autizmu.
Taigi čia gyveno ir buvo gydomi tie, kurių bijodavo sveiki žmonės. Dabar čia veikia viena iš daugybės atrakcijų per amerikietiškąjį Heloviną.
Kraupūs daiktai ir senos lėlės
Daugiau nei dvidešimt metų šie namai stovėjo tušti, kol naujam gyvenimui juos prikėlė keli amerikiečiai.
Ne, jie nepuolė nieko restauruoti ir modernizuoti.
Atvirkščiai – tik pabrėžė tai, kas čia labiausiai baugina.
Palatų ir koridorių prieblandoje kelią pastoja aprūdiję invalido vežimėliai ir kojų protezai, išrikiuotos senos metalinės lovos sukelia šalčio pojūtį, baloje sėdi lėlė, išmėtyti įvairūs daiktai ir žaislai, nuo sienų lupasi dažai.
Kad amerikiečiai galėtų čia apsilankyti, negaili ir 40 dolerių (apie 100 litų) už bilietą.
Žinoma, kad pagąsdintų lankytojus, projekto vadovas Randy Batesas prigalvojo įvairiausių istorijų ir atrakcijų.
Kad numalšintų pasipiktinimą tų, kurie sako, esą įrengus Prakeiktą namą pasityčiota iš psichikos ligonių, jis net paskelbė išgalvotą istoriją.
Neva „Pennhurst” ligoninėje kadaise chirurgas Heinrichas Chakajianas slapta eksperimentuodavo su kaliniais iš Rytų Europos, gulinčiais ant operacinio stalo.
„Tai – visiškas prasimanymas”, – patikino R.Batesas, tačiau taip puikiai pritraukiami siaubo mėgėjai.
Kai ką pamatęs ilgai nesirodė
Rūsiuose įrengtos katakombos ir kriptos su „lavonais”, lankytojus gąsdina specialiai pasamdyti persirengėliai ir visokiausios dirbtinės galūnės.
Tiesa, pats R.Batesas pripažino, kad jam čia niekada nesivaideno, nors kartais esą keistai mirksi šviesa. Bet pasakojama, kad kai kurie darbuotojai susidūrė su sunkiai paaiškinamais reiškiniais.
„Viena darbuotoja buvo taip išsigandusi, kad turėjo būti išvesta iš pastato.
O visai neseniai vienas vyrukas, kuris čia dirbo dvejus metus, taip lėkė iš namo, kad beveik nutraukė durų vyrius. Jis nesirodė tris dienas. O sugrįžęs atsisakė kalbėti apie tai, ką matė”, – sakė amerikietis.
Gąsdina net buvęs detektyvas
Bet tam, kad įrengtum namus, kuriuose vaidenasi, nebūtina rasi didžiulių apleistų pastatų.
JAV pilna senų namų, kurie paverčiami siaubo atrakcija.
Kartais užtenka įsukti mėlynos, raudonos ir žalios spalvų lemputes, baldus apdangstyti baltomis paklodėmis, kreivai pakabinti paveikslus ir prigalvoti visokių istorijų.
„Vis tiek efektyviausia, kai netikėtai kas nors iššoka žmogui prieš akis”, – teigė buvęs policijos detektyvas Michaelas Jobie.
62 metų amerikietis dabar vadovauja „Begalvio raitelio” siaubo namui Niujorko valstijos gyvenvietėje Alsteryje.
Jis tvirtino, kad policininko darbas ir Helovinas kai kuo susiję: „Kai buvau detektyvas, turėjau dažnai dirbti slapta, apsimetęs kuo nors kitu.
Man visada patiko Helovinas, bet ta naktis pareigūnams yra viena sunkiausių, kadangi visi vaikšto persirengę. Įsivaizduokite, apiplėšiama parduotuvė, mes klausiame, kaip atrodė vagis, o mums atsako: „Kaip aštuonių pėdų ūgio gorila.”