Toks optimizmas Lietuvai gali atsieiti šimtus milijonų litų, kuriuos tektų sumokėti už išaugusias paskolų palūkanas. Mat, matydami netvarką šalies finansuose, tarptautiniai skolintojai pigiai skolinti nebesutiks.
„Suplanuotos pajamos bus surinktos, tik jei pasiteisintų visos ministerijos prielaidos apie kitus metus. O prielaidos yra labai optimistinės“, - stebėjosi SEB analitikė Vilija Tauraitė.
Planuodama pajamas, Finansų ministerija tikėjosi, kad Lietuvos ekonomika, atmetus infliacijos įtaką, kitąmet ūgtels 4,7 procento. Šiuo metu tai - viena optimistiškiausių prognozių, o komerciniai bankai, matydami neramumus visame pasaulyje, savąsias prognozes jau skubiai mažina.
Be to, skaičiuojant būsimas biudžeto pajamas buvo numatyta, kad nedarbas sparčiai mažės (nuo 15 proc. iki 12 proc.). O darbo užmokestis vidutiniškai augs 5,5 proc. - pusantro karto greičiau, nei šįmet.
Pasak Finansų ministerijos atstovės Aurelijos Juodytės, nerimą dėl augančių bėdų Europoje nusvėrė įsitikinimas, kad šalį išgelbėtų augančios kainos – mat kuo jos didesnės, tuo daugiau mokesčių surenkama.
Ministerijos nuomone, kainos kiltų daugiausia dėl to, kad auga gyventojų bei įmonių pajamos. Tai jau vyksta šįmet, nes atsigavo vidaus paklausa ir eksportas. Todėl tikimasi, kad tai tęsis ir kitąmet.
Analitikai tokiu optimizmu nepaliauja stebėtis. „Tikėtis, kad biudžetą ištemps infliacija, yra ir neatsargu, ir nesolidu. Biudžeto pajamoms numatyti tiksliausias veiksnys yra būsimas ekonomikos augimas“, - sakė „DnB Nord“ analitikas Mindaugas Jurgelis.
„I.Šimonytė teigia, kad net jei Europos Sąjungos šalys augs perpus lėčiau, nei numatyta, ir Lietuvos eksportas lėtės, tai Lietuvos augimas liks spartus, nes gyventojai daugiau vartos, o verslas daugiau investuos.
Tačiau tolimesnio vartojimo ir investicijų atsigavimo būtų labai sunku tikėtis, jei Europos Sąjunga išties augs lėčiau, o užsakymų eksportui iš Lietuvos mažės. Be to, juk Europa gali įpulti į recesiją – tokiu atveju neverta tikėtis, kad Lietuva pasirodys atspari“, - apie galimybes surinkti į biudžetą numatytas pajamas atsargiai kalbėjo M.Jurgelis.
Seime svarstomame biudžeto projekte numatoma, jog jei kitąmet į biudžeto piniginę byrės mažiau pajamų, nei numatyta, tai metų viduryje jis bus tikslinamas. Tai reiškia, kad gali būti karpomos išlaidos arba didinami mokesčiai. Politiškai tai gali būti sunku padaryti, nes tuo metu jau bus prasidėjusi 2012-ųjų spalio Seimo rinkimų kampanija.
Tiek premjeras Andrius Kubilius, tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė ne sykį kartojo, kad Lietuvai nesugebant suvaldyti kitų metų biudžeto deficito tiek 2,8 proc. BVP riba, šaliai gresia netekti jai skiriamos Europos Sąjungos paramos, taip pat - didesnės palūkanos už paskolas.
Kitąmet skolintis numatyta itin daug, apie 9 mlrd. litų. Kiekvienas paskolų palūkanų procentas reiškia 90 mln. litų išlaidų artimiausius keletą metų.