Ragana, intrigantė ar senmergė? Populiariausi stereotipai apie galingas moteris

„Moterys vertinamos griežčiau, net ir kitų moterų“, – tvirtina knygos „Slaptos sėkmingų moterų mintys“ autorė Valerie Young. Vyrai lyderiai gali būti sudėtingos asmenybės, o galingos moterys dažnai nužeminamos iki stereotipų, kurie varžo jas ir jų galią.

JAV žurnalas „Forbes“ pasikalbėjo su kai kuriomis galingiausiomis pasaulio moterimis – tokiomis kaip Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde ar „The New York Times“ redaktorė Jill Abramson – ir paklausė: kokį nemaloniausią stereotipą apie galingas moteris esate girdėjusios?

Apie pavojingus moterų sėkmės prietarus kalba ir lyčių bei karjeros specialistai, perspėjantys, kaip lengvai jie prasiskverbia į kolektyvinę pasąmonę. Štai dažniausių ir bjauriausių stereotipų dešimtukas.

Verslo konsultacijų bendrovės „Fierce“ generalinė direktorė Halley Bock pastebi, kad negailestingos „sniego karalienės“ stereotipas nepaprastai išsikerojęs. Tokie kultūriniai personažai kaip Miranda Pristli iš „Ir velnias dėvi Prada“ (bei jos prototipas realiame gyvenime, „Vogue“ redaktorė Anna Wintour) vaizduoja sėkmingas moteris kaip nesimpatiškas galios ištroškusias siaubūnes.

„Moteris, darbovietėje rodanti emocijas, dažnai laikoma pernelyg jautria, kad galėtų vadovauti, – sako H.Bock. – O moteris, kuri visai nerodo jausmų ir būna hyper-dalykiška, yra ledinė ir nemoteriška. Daugeliui moterų tai padėtis be išeities“.

Harvardo universiteto dėstytoja Olivia Fox Cabane pastebi, kad įsigalėjęs požiūris, jog galingos moterys gąsdina vyrus ir yra priverstos aukoti savo asmeninį gyvenimą, atgraso nemažai šios lyties atstovių siekti karjeros ir galios. Net ir tos moterys, kurios nesiekia žūtbūt ištekėti, susiduria su smerkiančiais vertinimais.

Vyrams leidžiama būti „viengungiais“, o moterims tenka kęsti „senmergių“ etiketę. Tiesą sakant, kai JAV nacionalinio saugumo sekretore buvo paskirta Janet Napolitano, kritikai šnekėjo, kad ji, būdama vieniša, galės „daugiau laiko skirti darbui“.

Pirmoji „The New York Times“ vyriausioji redaktorė moteris Jill Abramson neatitinka jokių stereotipų. Ji padarė stiprią tiriamosios žurnalistikos karjerą „The Wall Street Journal“ ir iškopė iki „The New York Times“ vairo. Kartu ji yra tikra niujorkietė ir šiuo metu rašo knygą apie šuniukus.

Nepaisant tokio įvairiapusiškumo, jai dažnai tenka kęsti tokius apibūdinimus kaip „geležinė“ ir „šiurkšti“ – taigi „geležinės moters“ stereotipas yra jos nemėgstamiausias. Pačios J.Abramson žodžiais: „Būdama tiriamojoje žurnalistikoje, aš vadovavausi geležiniais standartais ir pasižymėjau aštriu stiliumi rašydama straipsnius, bet aš savęs nelaikau geležiniu žmogumi“.

Kosta Rikos prezidentė Laura Chinchilla, pirmoji šios šalies vadovė moteris, mano sėkmingas moteris sulaukiant stereotipizavimo todėl, kad visuomenė vis dar bando prisitaikyti prie ne taip seniai jų išsikovotos galios.

L.Chinchillos manymu, labiausiai paplitęs stereotipas yra tai, jog moterys yra „silpnos“ – įspūdis, kurį gali sukelti moterų noras pasiekti bendrą sutarimą. „Mes sėkmę laikome ne vieno žmogaus, o komandinio darbo rezultatu, – tvirtina ji. – Tai kitoks galios naudojimo būdas, kurį dažnai neteisingai laiko silpnumo požymiu“.

Tarptautinio valiutos fondo direktorę Christine Lagarde ypač piktina įsitikinimas, kad galingos moterys turi būti, vadovauti ir atrodyti kaip vyrai. Interviu „Frobes“ ji, sugniaužusi kumščius, sakė negalinti pakęsti minties, kad „privalai atrodyti kaip verslininkas“.

Ch.Lagarde prisipažįsta kartais jaučianti spaudimą „tinkamai“ atrodyti, tačiau bando tam priešintis.

Kai televizijos NBC pranešėja Ann Curry pradėjo savo karjerą, jai buvo pasakyta, kad ji negali būti naujienų reporterė, nes moterys neturi „sugebėjimo vertinti naujienas“. Dabar ji viena iškiliausių savo srities profesionalių ir ją labiausiai užgauna stereotipas, kad „moteris gali sulaukti sėkmės tik todėl, kad kažkaip susimoko ir intrigomis iškopia į viršų – o ne todėl, kad paprasčiausiai gerai dirba savo darbą“.

Su tokiu prietaru tenka susidurti ir jai pačiai, kai žmonės klausia, ar ji „privertė“ NBC duoti jai pranešėjos darbą, ar buvo koks nors „užkulisių susitarimas“. „Mane tai labai nervina“, – sako A.Curry.

Konsultantė ir verslininkams skirto vadovėlio „Nuostabumo pagrindai“ autorė Ellen Lubin-Sherman mano, kad pavojingiausias moterų vadovių laukiantis stereotipas – tai, kad jos linkusios į emocijų proveržius. Nepaisant JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton šalto proto ir profesionalumo, kai rinkimų kampanijos metu ji nubraukė ašarą, žiniasklaida pašėlo.

Lygiai taip pat buvusi „Yahoo“ vadovė Carol Bartz dažnai paminima dėl savo „aštraus liežuvio“, kuris ne kartą buvo pateikiamas kaip įrodymas, kad ji yra „emocinga“ ir „palaida bala“.

„Vyrų piktumas laikomas statuso ženklu, o kai pyktį parodo moterys, manoma, kad joms trūksta kompetencijos“, – sako V. Young. Pirmoji JAV ponia Michelle Obama, aršiai pasisakiusi per savo vyro rinkimų kampaniją 2008-aisiais, buvo smerkiama ir vadinama „pikta juodaode“.

Harvarde mokslus baigusi teisininkė sąmoningai švelnina savo įvaizdį ir kalbas, kad būtų „mielesnė“ ir pastaruoju metu labiau garsėja savo garderobu ir parama savo vyrui, nei savo pačios pozicija politiniais klausimais.

Verslo pasaulyje moterys užima tik 16 proc. vadovų kėdžių. Užuot bandžius išlyginti šį disbalansą, net ir tos 16 proc. vadocių nurašomos kaip simbolis ir duoklė įvairovei, o ne realiai postą užsitarnavusios profesionalės.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice dažnai posėdžių salėse būdavo vienintelė moteris, bet ten ji pakliuvo tikrai ne dėl savo lyties.

„Nors verslo bendrovės į įvairovės programas žiūri rimtai, į atsakingus postus jos skiria tik pačius geriausius, – sako Šiaurės rytų universiteto karjeros centro direktorė Lynne Sarikas. – Moterys samdomos dėl jų išsilavinimo, patirties ir naudos, kurią gali atnešti įmonėms“.

Bendrovės „Change Strategists“ prezidentė ir generalinė direktorė Billie Blair pastebi, kad iškilios moterys, kurios žmonėms atrodo moteriškos ir šilto būdo, dažnai laikomos „sirgalių šokėjomis“, o ne stipriomis lyderėmis.

Kai buvusi Aliaskos gubernatorė Sarah Palin siekė JAV viceprezidentės posto, B.Blair išsižiojo, kai vienas jos vyriškos lyties klientas ją pavadino „sirgalių šokėja, o ne trenere ar komandos žaidėja“.