„Buvo pabrėžta, kad neturėtų atsirasti tokių barjerų, kurie
atskirtų šalis, priklausančias euro zonos klubui ir tas šalis,
kurios dar nėra prisijungusios. Matomas pavojus, kad tas barjeras
gali pats savaime didėti ir gilėti, o tai būtų problemos visai
Europos Sąjungai“, - BNS telefonu iš Danijos sakė A.Kubilius.
„Neturėtų būti šios krizės pasekmė, kad ES prarastų
gebėjimą spręsti savo problemas visų 27 valstybių lygyje“, -
pridūrė premjeras.
Šiuos klausimus A.Kubilius pirmadienį Kopenhagoje aptarė su
Baltijos ir Šiaurės šalių premjerais. Šioje vadinamojoje NB8
grupėje eurą turi tik Suomija ir Estija, Lietuva ir Latvija siekia
valiutą įsivesti 2014-aisiais, Švedija ir Danija naudoja
nacionalines kronas, o Norvegija su Islandija nėra ES narės.
Pastaruoju metu sprendžiant, kaip įveikti skolų krizę
Graikijoje ir kitose pietinėse ES valstybėse, svarbiausius
sprendimus koordinuoja 17 eurą turinčių šalių atstovai. Euro
neturinčios valstybės, tarp kurių yra ir Didžioji Britanija,
išsakė susirūpinimą, kad visai ES svarbūs sprendimai nebūtų
priimami joms nedalyvaujant.
Pasak A.Kubiliaus, „pasidalinimas tarp euro zonos ir ne euro zonos
valstybių gali turėti negatyvių ilgalaikių pasekmių“.
Kita vertus, Lietuvos premjeras sakė, jog susitikime Kopenhagoje
teigiamų vertinimų sulaukė euro zonos lyderių praeitą savaitę
priimti sprendimai dėl papildomos paramos Graikijai ir bankų
įsipareigojimų, taip pat stabilizavimo fondo padidinimo.
„Padaryti sprendimai vertinami pozityviai - jie rodo, kad ES ir
euro zonos valstybės pasiryžusios ryžtingiau spręsti problemas.
Bet visi kalbėjo ir apie tai, kad nereikėtų nusiraminti po šių
sprendimų ir ypatingą dėmesį reikia skirti spręsti atskirų
valstybių problemas“, - sakė A.Kubilius.
Pasak ministro pirmininko, šiuo atveju Šiaurės ir Baltijos
šalys gali būti geras pavyzdys Europos pietinėms valstybėms.
„Šiaurės Baltijos regionas yra pavyzdys, kaip problemos yra
sprendžiamos realiai, o ne imituojant problemų sprendimą“, - sakė
premjeras.
Kopenhagoje A.Kubilius taip pat sakė pristatęs darbotvarkę, kai
Lietuva kitąmet perims Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo
koordinavimą iš Suomijos. Regiono viršūnių susitikimas Vilniuje
planuojamas kitų metų balandžio 23 dieną.