Vietoj bankrutavusios bendrovės Šiauliuose susikūrusi nauja įmonė pratęsė kėdžių gamybos tradicijas (nuotraukos)

Ričardas Vitkus
Vos prieš ketverius metus apie Šiauliuose kėdes gaminančią įmonę „Venta“ sklido tik neigiami atsiliepimai: buvo rašoma apie stringančią gamybą, įmonės skolas kreditoriams ir savo darbuotojams.
R.Vitkus
Daugiau nuotraukų (1)
Kai 2008 metais akcinei bendrovei „Venta“ buvo paskelbtas bankrotas atrodė, kad išsipildė niūriausios prognozės ir ši ilgametes tradicijas turinti įmonė pasmerkta išnykti iš Šiaulių pramonės žemėlapio.
Viskas pasikeitė, kai iniciatyvos ėmęsi keli šios įmonės darbuotojai nusprendė surizikuoti ir įkūrė uždarąją akcinę bendrovę „Venta LT“, kuri pratęsė kėdžių gamybos Šiauliuose tradicijas ir suteikė darbo vietas 180 šiauliečių.
Modernia įmone tapusioje bendrovėje „Venta LT“ dabar per mėnesį pagaminama apie 10 tūkst. kėdžių. Net 80 proc.  produkcijos išvežama į užsienį.
Apie įmonės nūdieną ir ateities planus portalui lrytas.lt papasakojo UAB „Venta LT“ pardavimų vadovas Donatas Tamašauskas.
- Šiemet Jūsų įmonė mini savo 80-metį.
- Šiauliai nuo seno garsėjo gerais baldžiais. Baldų gamybos šaknys čia gilios. Įmonės „Venta“ istorija prasideda 1931 metais, kai pramonininkai M.Raikas ir J.Rodas Šiauliuose įkūrė savo pirmąją manufaktūrą. Sovietmečiu prie nacionalizuotos įmonės prijungus kelias lentpjūves buvo sukurtas kombinatas. Tada įmonei ir buvo suteiktas „Ventos“ vardas.
Atgavus Nepriklausomybę ši įmonė, kaip iš dauguma kitų, buvo privatizuota. Keitėsi savininkai. Bendrovę ėmė persekioti nesėkmės, ištiko bankrotas. 2008-aisiais keli iniciatyvūs darbuotojai matydami, kad rinkoje yra kėdžių poreikis, įkūrė uždarąją akcinę bendrovę „Venta LT“, kuri ir toliau vystė kėdžių gamybą.
- Kas lėmė senosios įmonės bankrotą ir kas buvo sunkiausia kuriant naują įmonę?
- Manau, kad senoji įmonė buvo per didelė, kad susitvarkytų su produkcijos srautais, įsiskolinimais. Būna ir atvejų, kai tiesiog nepasiseka. Kai senosios įmonės vadovai pasiūlė nuomotis dalį gamybinių plotų su įrengimais ir tęsti gamybą, reikėjo surasti žmones, kurie patikėtų, kad naujos įmonės lauks sėkmė. Ieškant darbuotojų nebuvo lengva, tačiau tie, kurie patikėjo naujosios įmonės vadovais, nenusivylė.
Iš pradžių naujai įkurtoje įmonėje dirbo apie 50 darbuotojų. Šiandien jų jau yra 180. Senojoje įmonėje dirbo apie 1000 žmonių, o prieš bankrotą jų buvo belikę apie 300.
- Kaip pavyko atkurti gerą įmonės vardą?
- Pagrindiniai dabartinės įmonės klientai yra senosios „Ventos“ klientai. Gal jie buvo trumpam nustoję pirkti, bet palaipsniui pas mus sugrįžo. Kai jau buvo aišku, kad bus skelbiamas bankrotas, vieno užsakovo atstovas kasdien mūsų teiraudavosi, na kada jūs steigsite kitą įmonę ir vėl pradėsite gamybą - reikia kėdžių. Tokia užsakovo pozicija padėjo apsispręsti kurti naują įmonę ir tęsti gamybą. Patys užsienio parodose nedalyvaujame, tačiau naujų klientų susirandame. Tai padaryti, manau, padeda iš lūpų į lūpas sklindanti žinia apie kokybišką mūsų produkciją.
- Kaip sekasi dabar?
- Šiuo metu turime užsakymų mėnesiui į priekį. Per mėnesį pagaminame apie 10 tūkst. kėdžių. Didžioji mūsų produkcijos dalis iškeliauja į Švediją ir Didžiąją Britaniją. Į šias dvi šalis išvežame apie pusę mūsų gaminių. Daug kėdžių eksportuojame į Daniją, Norvegiją, Suomiją. Savo parduotuves turime ir keturiuose Lietuvos miestuose. Lietuvoje realizuojama apie 20 proc. mūsų produkcijos. Likusi dalis iškeliauja į užsienį.
- Kur naudingiau realizuoti produkciją: užsienyje ar Lietuvoje?
- Gamybinė įmonė visada nori parduoti kuo daugiau vienodų gaminių. Tai įmanoma dirbant su užsienio didmenininkais. Jie užsako dideles partijas vienodų kėdžių. Lietuvoje mūsų kėdes daugiausia perka pavieniai asmenys. Dažniausia tokiam pirkėjui reikia keturių-šešių kėdžių. Projektinių užsakymų didesniam kiekiui kėdžių iš Lietuvos vartotojų nesulaukiame. Kuo didesnis kiekis vienodų, tuo lengviau gaminti, mažesnė savikaina, didesni pardavimai.
- Kokias kėdes gaminate?
- Gaminame natūralaus medžio masyvo kėdes, daugiausia skirtas namų sektoriui. Jau prieš keletą metų pradėjome gaminti kėdes ir slaugos sektoriui: ligoninėms, senelių namams, specialių poreikių turintiems žmonėms (paaukštintas, su ratukais ir taip toliau). Planuojame gaminti mokyklines kėdes - deramės su vaikiškų ir mokyklinių baldų didmenininkais Švedijoje.
- Ar jūsų verslui įtakos turi sezoniškumas?
- Vasarą kėdžių poreikis stipriai sumažėja ir pradeda augti rudenį. Po Naujųjų metų, nuo vasario mėnesio, gamyba pradeda mažėti. Liepa mums būna sausiausias mėnuo. Šiemet sumažėjimas vidurvasarį buvo neryškus, nes pradėjome naują projektą – vienam gamintojui ėmėme gaminti atskiras detales. Įprastai liepos mėnesį einame atostogauti.
- Kaip įmonė gyveno per sunkmetį?
- Įsikūrėme per patį sunkmečio įkarštį. Bet, manau, kad pradėti dirbti tokiu metu mums buvo tik į naudą. Visi žmonės buvo susikaupę, susikoncentravę, žinojo, kad tik nuo jų pačių darbo priklauso ir įmonės likimas, ir jų pačių gerovė.
- Iš kokių žaliavų gaminate kėdes?
- Kėdžių gamybai daugiausia naudojame ąžuolo ir beržo medieną. Medieną perkame iš Lietuvos tiekėjų, o jos kilmė būna įvairi: ir lietuviška, ir rusiška, ir ukrainietiška. Žiūrime ne į tai, kur medis užaugo ir buvo nupjautas, o į jo kokybę.
- Produkciją parduodate įvairiose šalyse. Koks skirtingose valstybėse gyvenančių vartotojų skonis?
- Mes esame labai priklausomi nuo Skandinavijos šalių rinkos. Skandinavai ima vis labiau vertinti iš uosio pagamintas kėdes. Jei kalbėtume apie modelius, tai išskirtinis švediškos kėdės bruožas – iš vertikalių pagaliukų pagamintas atlošas. Tokių kėdžių esame gaminę daugiau nei šimtą skirtingų modelių. Tačiau dizaineriai vis sukuria naujų pavyzdžių. Nors atrodo, kad jau esame daug matę, bet jie vis geba atrasti kitokį sprendimą.
Skandinavai mėgsta aliejumi impregnuotas arba šviesiomis spalvomis, dažniausiai - baltai - dažytas kėdes.
O britai savo ruožtu vertina tik natūralų aliejumi impregnuotą gaminį. Į Didžiąją Britaniją esame pardavę gal tik keletą baltai dažytų kėdžių.
Britams patinka masyvesnių formų kėdės, o skandinavams – švelnesnių linijų, grakštesni gaminiai.
Lietuvoje dalis vartotojų labiau džiaugiasi aliejumi impregnuotais gaminiais. Kiti nori tik lakuotų kėdžių, kad visada jas galėtų be didesnio vargo nuvalyti.
- Kas Jums kuria kėdes?
- Patys savo dizainerių neturime ir kėdžių nekuriame. Vieni užsakovai mums atveža brėžinius, kiti paprašo pirminius projektus išvystyti.
Mes parduodame savo technologijas, savo žinias, savo gamybinius pajėgumus.
- Kiek kainuoja jūsų gaminiai?
- Kėdės kaina priklauso ir nuo medžiagų kainos, ir nuo to, kaip sudėtinga ją pagaminti. Pigiausia kėdė – taburetė. Brangiausios mūsų prekės yra krėslai ir foteliai. Jei neminėtume taburečių, tai pigiausia kėdė su atlošu kainuoja 119 litų, o brangiausių kaina gali siekti ir 500 litų. Turime vienviečių, dviviečių krėslų, kurie kainuoja apie tūkstantį litų.
- Kiek šiuo metu turite darbuotojų, kokia jų kaita?
- Šiuo metu įmonės darbuotojų sąraše yra 183 pavardės. Darbuotojų kaita yra, bet išėjusiųjų vietas netrunka užpildyti anksčiau čia dirbę žmonės, ateina ir naujų žmonių. Esame paskaičiavę, kad naujo čia nedirbusio žmogaus apmokymas ir paruošimas užtrunka apie tris mėnesius. Suprantame, kad darbuotojas yra vertybė.
- Kokie ateities planai ir prognozės?
- Žmogui reikia ant kažko sėdėti. Manau, kad kėdžių poreikis nesumažės, o pati įmonė atras ir naujų plėtros nišų. Gal vėl pradėsime projektus su kitais Europos ar pasaulio baldų gamintojais bei interjero sprendimų tiekėjais.
Dabar kas savaitę pas mus įmonėje apsilanko po vieną-dvi potencialių užsakovų delegacijas.
Žinome, kad klientui iš mūsų reikia tinkamu laiku už tinkamą kainą pagaminto kokybiško produkto. Kadangi visas šias tris sąlygas įvykdyti sugebame, manome, kad užsakovų nestokosime ir ateityje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.