Šiuo metu vartotojų ginčus su bankais ar greitųjų kreditų bendrovėmis sprendžianti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dauguma atveju pateikia tik rekomendacinę nuomonę. Jos vykdyti nėra privaloma.
Kas būna, kai bankas nusprendžia tokią rekomendaciją ignoruoti, savo kailiu patyrė sostinės didžėjus Justinas Musteikis. Vartotojų teisių gynėjai prieš kelis metus nusprendė, kad bankas „DnB Nord“ 2008-aisiais, pačiame krizės įkarštyje, nuo jo sąskaitos neteisėtai nuskaičiavo 51 tūkst. litų.
Tačiau, bankui nusprendus tokio sprendimo neklausyti, J.Musteikiui liko vienintelis kelias atgauti pinigus – kreiptis teisman.
J.Musteikiui panorus anksčiau laiko grąžinti būsto paskolą, bankas atsakė – gerai, bet reikia sumokėti jokioje sutartyje nenumatytą kredito grąžinimo mokestį. Bankas vienašališkai nusprendė, kad mokestis sudaro 51 tūkst. litų ir išsyk jį nuskaičiavo.
Teismų posėdžių, sprendimų ir apeliacijų maratonas trunka iki šiol, o galutinio sprendimo galima tikėtis ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje, įsitikinęs didžėjaus advokatas Albertas Kručkauskas.
Didžėjus ne tik neatgavo pinigų, bet ir iš savo kišenės moka visas teismo išlaidas – ir 1,5 tūkst. litų žyminį mokestį, ir honorarus advokatui. „Išlaidas teismas iš banko priteis, bet tik jei galutinis sprendimas bus palankus mano klientui“, - sakė A.Kručkauskas.
Nuo šio konflikto pradžios įstatymai kiek pasikeitė. Dabar, jei ginčijamasi dėl vartojimo kredito ar dėl pinigų pervedimo, vartotojų teisių gynėjai gali nurodyti bankams ir kitoms finansų įstaigoms nedelsiant patenkinti pagrįstą kliento prašymą.
Jei su sprendimu bankas nesutinka, jis gali kreiptis teisman – tačiau iš pradžių privalo atsiskaityti su klientu.
Tačiau prieš kelias savaites vyriausybė nusprendė Seimo paprašyti tokios galimybės atsisakyti.
Jos nurodymu finansų ministrė Ingrida Šimonytė parlamentui pasiūlė keisti įstatymus ir visus su finansais susijusius žmonių skundus nukreipti Lietuvos bankui. Bei nustatyti, kad banko sprendimai sprendžiant ginčus būtų neprivalomi vykdyti ir neskundžiami teismui.
Tokius ginčus nagrinėjančią Vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistę tai labai nustebino. Murmesiai girdėjosi ir vyriausybėje – prieš laisvesnę bankų priežiūrą pasisakė net liberalo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija.
„Jei būtume iš anksto žinoję apie tokius ketinimus, tikrai būtume siūlę įtvirtinti, kad valstybės sprendimai bankams išliktų privalomi. Nes rekomendacinio pobūdžio sprendimas žmonėms naudos neduoda“, - sakė Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Agnė Paškevičiūtė.
Šįmet finansų institucijos neįvykdė net trečdalio vartotojams palankių tarnybos sprendimų. Itin dažnai sprendimus ignoruoja greitųjų kreditų bendrovės.
„Su jomis dirbti sudėtingiau, nei su bankais. Į rekomendacinio pobūdžio sprendimus jie žiūri labai nerimtai“, - pasakojo ji.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo tinklapyje jau kelis metus skelbia visus bankus, kurie nevykdo jos sprendimo. Šiame sąraše – bene visi didieji Lietuvos bankai.
Tačiau Lietuvos bankas, besiruošiantis perimti bankų ir vartotojų ginčų nagrinėjimą, sako visiškai sutinkantis turėti mažiau galių. Mat, jo atstovų nuomone, Lietuvos bankas finansininkų akyse turi didelį autoritetą, todėl nebus daug drįstančių jo neklausyti.
„Lietuvos bankas išsamiai analizavo tarptautinę praktiką – visur sprendimai rekomendaciniai. Taip yra todėl, kad jų nebūtų galima apskųsti. Ginčas turi būti sprendžiamas objektyviai, greitai ir pigiai. Tam, kad rekomendacijų būtų paisoma, reikia institucijos autoriteto, skaidrumo ir objektyvumo.
O jei Lietuvos banko sprendimą bus galima skųsti teismui, finansų įstaiga tuo tikriausiai pasinaudos ir grįžtume prie tos pačios problemos – vartotojas būtų priverstas teistis“, - tvirtino Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius.
Bet A.Paškevičiūtė tvirtina priešingai. Pasak jos, Didžiojoje Britanijoje finansų ombudsmeno sprendimai, palankūs vartotojams, bankams yra ne tik privalomi vykdyti. Dar daugiau – bankai neturi teisės jų apskųsti.