Graikai vėl kelia sumaištį pasaulyje

lrytas.lt
Europa praėjusią savaitę nusprendė dar kartą pamėginti išgelbėti jau ne pirmus metus skolose skęstančią Graikiją. Bet Atėnai, regis, patys to nenori.
G.Papandreou sprendimas apstulbino ir pačius graikus, ir visą pasaulį.
Daugiau nuotraukų (1)
130 mlrd. eurų – dėl tokios įspūdingos paskolos graikams mažiau negu prieš savaitę suderėjo euro zonos šalių lyderiai.
Tačiau iš Briuselio į Atėnus sugrįžęs šios šalies ministras pirmininkas Georgios Papandreou pareiškė: mainais į paskolą pažadėtų taupymo reformų nebus tol, kol tam nepritars dauguma gyventojų.
Surengs referendumą
„Tikime savo žmonėmis, jų sąmoningumu ir teisingais sprendimais”, – pareiškė G.Papandreou, paskelbęs apie referendumą, kuris turėtų įvykti artimiausiu metu. Labiausiai tikėtina data – 2012-ųjų pradžia.
Tai būtų pirmoji visuotinė gyventojų apklausa nuo 1974 metų, kai šalyje buvo atsisakyta monarchijos.
Maža to, G.Papandreou pažadėjo, kad šalies parlamente taip pat bus klausiama pritarimo jo vadovaujamai vyriausybei ir jos vykdomai politikai.
Baigtis – jau aiški?
Apie 350 mlrd. eurų jau skolinga valstybė gali atsisakyti dar vienos paskolos, jei referendume jai bus nepritarta. Tai – labai tikėtina baigtis.
Apklausos rodo, jog daugiau nei pusė streikuojančių ir mitinguojančių graikų nebenori, kad jų šalis skolintųsi dar daugiau.
Jiems labiausiai nepatinka kreditorių reikalavimai imtis radikalių reformų, po kurių neabejotinai sumažėtų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir gretos, būtų apkarpytos pensijos ir kitos išmokos bei privatizuota nemaža dalis valstybei priklausančio turto.
Gelbėtojai – apstulbę
Toks premjero G.Papandreou sprendimas gerokai nustebino Graikijos kreditorius, ypač daugiausia lėšų Atėnams skiriančius vokiečius.
Tiesa, kanclerės Angelos Merkel vyriausybė kol kas nieko nekomentuoja. Bet Laisvųjų liberalų frakcijos vadovas Bundestage Raineris Bruederle neslėpė, kad toks posūkis jį suerzino, o G.Papandreou neva elgiasi keistai.
Jau anksčiau gana skeptiškai graikų gelbėjimo operaciją vertinusios Suomijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministras Alexanderis Stubbas irgi nevyniojo žodžių į vatą.
„Tai tikrai nebus balsavimas dėl paskolos ir taupymo paketo. Padėtis tokia įtempta, kad iš esmės tai bus referendumas dėl narystės euro zonoje”, – svarstė A.Stubbas.
Tiesa, premjero idėjai nepritaria ir nemaža dalis graikų politikų. Net ir valdančiosios partijos PASOK šeši įtakingi nariai paragino ministrą pirmininką garbingai pasitraukti.
Biržose – panika
G.Papandreou paskelbus sprendimą dėl referendumo pasaulio biržų indeksai iškart nusirito žemyn. Antai vien iki antradienio pavakarės Frankfurto DAX smigo daugiau nei 5 proc., o Londono FTSE – beveik 4 proc. Krito ir euro kursas JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu.
„Referendumo idėja – labai bloga. Pakilimą, rinkose prasidėjusį po spalio 26-osios euro zonos lyderių susitikimo, jau galime pamiršti”, – apgailestavo Paryžiuje įsikūrusios bendrovės „Assya Capital” ekspertas Lionelis Jardinas. („Ftd.de”, „Reuters”, LR)
Milijonai ištirpo?
* Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija vakar paskelbė, kad dėl spalio 26 d. biržose vyravusio optimizmo būsimųjų Lietuvos pensininkų sukaupto turto vertė išaugo apie 30 mln. litų. Tai – vienas didžiausių dienos šuolių nuo 2004-ųjų pradžios.
* Kiek šio turto vertė sumažėjo šios savaitės pradžioje, dar skaičiuojama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.