2009-aisiais Ispanija buvo ketvirta Europoje pagal atlyginimų nelygybę. “Tie metai turėjo daugiausia įtakos, prasidėjo krizė, augo bedarbystė; visa tai mus paveikė stipriau nei kitas šalis”, - teigia Xavieras Segura, „CatalunyaCaixa“ tyrimų skiriaus direktorius.
Be to, pirmoji ekonomikos nuosmukio banga labiausiai palietė jautriausias darbininkų klases – statybų verslą. Per minėtus 2009-uosius panaikinta daugiau nei milijonas darbo vietų ir, rodos, tai dar ne pabaiga: pastarosios gyventojų apklausos duomenimis, Ispanijoje jau yra 5 milijonai bedarbių. Beveik pusantro milijono šeimų savo gretose turi darbingo amžiaus žmonių, negalinčių rasti darbo.
Užsitęsusi krizė purto šeimų santaupas, o kas jų neturėjo, jau skambina pavojaus varpais. Tarptautinė katalikiška organizacija „Caritas“ pateikia pagalbos prašymų praėjusiais metais statistiką. Imigrantų, prašiusių pagalbos, skaičius sumažėjo nuo 60 proc. iki 50 proc. Prieš tai vyravo nuomonė, kad užsieniečiai yra labiausiai kenčiantys dėl bedarbystės.
“Nelygybė yra ne tik neturtingose šalyse”, - pabrėžia Madrido Complutense universiteto ekonomikos profesorius Alfonsas Novalesas. Tai įrodo faktas, kad šiuo metu Ispanijoje atotrūkis tarp turtingų ir vargšų didesnis nei silpnesnės ekonomikos šalyse, tokiose kaip Malta ar Vengrija.
Taip pat šalyje išaugo socialinės atskirties rizika. Kiek daugiau nei penktadalis ispanų jaučiasi esantys žemiau skurdo ribos. Socialinė nelygybė taip pat veikia Ispanijos BVP, nes mažėja vartojimas.