Po derybų su didelį spaudimą patiriančiu Graikijos premjeru
George Papandreou, pastebimai supykę euro zonos
lyderiai sakė, jog jeigu jis nori surengti referendumą, privalo
padaryti tai kiek įmanoma greičiau, kad neliktų jokių neaiškumų.
Jie taip pat perspėjo, jog jeigu Graikija nesutiks su sąlygomis,
numatytomis skolų krizės sprendimo sutartyje, kurią praeitą
savaitę sudarė euro zonos lyderiai, Atėnai negaus „nei vieno cento“
iš anksčiau Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo
(TVF) skirtos paskolos.
Jeigu nebus pervesti numatyti 8 mlrd. eurų, apžvalgininkai
perspėja, kad Graikijai per kelias savaites gali pristigti pinigų
viešojo sektoriaus atlyginimams, todėl tektų skelbti valstybės
bankrotą.
G.Papandreou sutiko, kad nuo šių veiksmų priklauso Graikijos
ateitis euro zonoje, taip pat nurodė, kad referendumas gali būti
surengtas gruodžio 4 dieną. Premjeras neatskleidė, kaip būtų
suformuluotas referendumo klausimas, tačiau sakė esantis tikras, kad
Graikijos piliečiai nori išlaikyti eurą.
Graikijos premjeras po susitikimo su Europos lyderiais sakė, „kad
mes galime judėti prie šio referendumo kiek įmanoma sparčiau;
organizuoti jį kiek galima greičiau, ir manome, kad galėsime
surengti referendumą gruodžio 4 dieną“.
Jis tvirtino, kad graikai turi „demokratinę teisę“ balsuoti dėl
finansinio gelbėjimo plano, pagal kurį numatomos griežtos diržų
veržimo priemonės, bet pridūrė: „Tikiu, kad Graikijos žmonės
nori būti euro zonoje.“
Tačiau G.Papandreou pripažino, kad nuo šio visuotinio balsavimo
priklausys, ar jo šalis toliau naudos eurą: „Tai klausimas, ar mes
norime likti euro zonoje. Tai labai aišku.“
A.Merkel ir N.Sarkozy sakė turintys vilčių, kad Graikija euro
neatsisakys, tačiau perspėjo, kad Atėnams išskirtinės sąlygos
nebus taikomos.
„Graikai turi nuspręsti, ar toliau keliaus su mumis, ar ne, -
perspėjo N.Sarkozy. - Tikimės tęsti su graikais, tačiau esama
taisyklių, kurių reikia laikytis.“
„Europiečiai ir TVF negali pervesti 6-osios paskolos dalies
Graikijai, kol Graikija nepriims spalio 27 dienos paketo“, - pridūrė
jis, taip pat ragindamas referendumą, „jeigu tokio reikia“, surengti
kuo skubiau.
Europos lyderiai taip pat žadėjo išlaikyti eurą, net jeigu
graikai balsuotų prieš jį.
„Jeigu graikai pasakys nenorintys pasilikti euro, mes tai
priimsime, tačiau mes euro neatsisakysime“, - sakė A.Merkel.
„Nenorime leisti, kad euras būtų sunaikintas - nenorime leisti,
kad Europa būtų sužlugdyta, - pabrėžė N.Sarkozy. - Graikijos
žmonės gali laisvai rinktis, tačiau mes esame atsakingi už euro
zonos stabilumą.“
Pirmadienį G.Papandreou apstulbino Europą, pareiškęs, kad
jis pasiūlys visuomenei pareikšti nuomonę dėl šalies finansinio
gelbėjimo sutarties sąlygų. Šis žingsnis sukėlė paniką
rinkose, kurios buvo įsitikinusios, kad dėl Graikijos gelbėjimo
plano jau galutinai susitarta.
Ši žinia taip pat temdys ketvirtadienį prasidedantį Didžiojo
dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuriame, kaip tikėjosi
N.Sarkozy, galėtų būti mėginama atnaujinti pastangas pertvarkyti
pasaulio finansų sistemą.
Atėnų žingsnis taip pat padidino grėsmę Italijai, taip pat
prislėgtai didelės skolų naštos - skolinimasis Romai gali
pastebimai pabrangti.
TVF vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad jos
institucija dėl naujos paskolos dalies išmokėjimo Graikijai spręs
tik po referendumo.
„Kai tik bus surengtas šis referendumas ir pašalinti visi
neaiškumai, pateiksiu rekomendaciją TVF valdybai dėl mūsų
paskolos 6-osios dalies, siekiant palaikyti Graikijos ekonomikos
programą“, - sakoma jos pranešime.
Kelis mėnesius euroz zonos šalys tvirtino, kad Graikija
neatsisakys euro, o per šį viršūnių susitikimą pirmąkart buvo
taip atvirai keliama tokia galimybė.
Nors Graikijoje jaučiamas priešiškumas griežtoms finansinio
gelbėjimo plano sąlygoms, neseniai atlikta apklausa rodo, jog
dauguma graikų pasisako už tolesnį dalyvavimą euro zonoje.
G-20 nariai, nuo ketvirtadienio posėdžiausiantys Kanuose, taip
pat tikriausiai didins spaudimą Europai.
Baltieji rūmai pareiškė norintys, kad per Didžiojo
dvidešimtuko susitikimą būtų pasiektas „vieningas tikslo
suvokimas“. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney
sakė, kad ši padėtis bus pagrindinė diskusijų tema.
Tuo tarpu Kinijos prezidentas Hu Jintao sakė
Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“: „Kinija nuoširdžiai nori
euro zonos ir euro stabilumo.“ Tačiau jis nepatvirtino, ar Kinija
dalyvaus stiprinant ES finansinio gelbėjimo fondą.
Po šių derybų G.Papandrėjas grįš į Atėnus, kur jo laukia
parlamento balsavimas dėl pasitikėjimo vyriausybe.
Tuo tarpu N.Sarkozy pirmininkaus 20 pajėgiausių ekonomikų
lyderių susitikimui, kuris vyks Kanuose ketvirtadienį ir
penktadienį.
Graikijos finansų ministras - prieš referendumą
Graikijos finansų ministras
Evangelos Venizelos ketvirtadienį pasisakė
prieš premjero George Papandreou pasiūlymą
surengti referendumą, ar skolų prislėgta šalis turėtų likti euro
zonoje.
„Graikijos vieta euro (zonoje) yra istorinis Graikijos žmonių
iškovojimas, dėl kurio neturėtų kilti klausimų... Tai negali
priklausyti nuo referendumo“, - sakoma E.Venizelos pranešime,
paskelbtame jam grįžus po susitikimo su Didžiojo dvidešimtuko
(G-20) nariais Prancūzijos pietiniame kurorte Kanuose.