„Graikijos vieta euro zonoje yra istorinis Graikijos žmonių
iškovojimas, dėl kurio neturėtų kilti klausimų... Tai negali
priklausyti nuo referendumo“, - sakoma E.Venizelos pranešime,
paskelbtame jam grįžus po susitikimo su Didžiojo dvidešimtuko
(G-20) nariais Prancūzijos pietiniame kurorte Kanuose.
Šie komentarai dar labiau padidino tikimybę, kad G.Papandreou,
kuriam gresia politinis maištas namuose dėl planų rengti
referendumą, gali pralaimėti balsavimą parlamente dėl
pasitikėjimo vyriausybe, kuris vyks penktadienį.
Įpykę euro zonos lyderiai iškvietė G.Papandreou į Kanus,
didėjant nerimui, kad sunkiai iškovotam Europos Sąjungos (ES)
susitarimui dėl Graikijos traukimo iš skolų liūno per referendumą
gali būti suduotas mirtinas smūgis.
Didelį spaudimą patiriantis premjeras vėliau pripažino, kad
šis referendumas lems, ar Graikija liks euro zonoje. Pasak jo,
referendumas gali būtis surengtas gruodžio 4 dieną.
G.Papandreou neatskleidė, kaip būtų suformuluotas referendumo
klausimas, tačiau sakė žurnalistams: „(Bus užduotas klausimas), ar
mes nori likti euro zonoje, ar ne“. Premjeras pridūrė esantis
tikras, kad graikai nori išlaikyti eurą.
Graikijos pareigūnai anksčiau buvo perspėję, kad šaliai
pinigų pakaks tik iki lapkričio vidurio.
G.Papandreou tvirtino Kanuose, jog Graikijai „liko pakankamai
dienų“, kad galėtų mokėti atlyginimus ir pensijas, nenaudodama
paskolų fondų lėšų.
Tačiau panašu, kad E.Venizelas prieštarauja premjerui, savo
pranešime nurodęs, kad paskolų fondai „turi būti pradėti naudoti
nedelsiant“.
E.Venizelas varžėsi su G.Papandreou dėl savo partijos vadovo
posto 2007 metais.
Graikijos parlamentas penktadienį balsuos dėl pasitikėjimo
G.Papandrėjaus vyriausybe, ir vis labiau tikėtina, kad premjeras
šį balsavimą pralaimės.
Kelis jo politiniai sąjungininkai perspėjo, kad jie priešinsis
referendumui, nes jis kelia pavojų šalies ūkio gaivinimo
pastangoms, o viena įstatymų leidėja dėl šio klausimo paliko
valdančiąją partiją, todėl vyriausybės dauguma 300 vietų
parlamente sumažėjo iki 152 mandatų.