Remiantis savivaldybių suteikta informacija buvo vertinta, kaip savivaldybės valdžia dirba savo gyventojų labui (tai sudarė 50 proc. reitingo), verslininkų labui (30 proc. reitingo) bei kaip gerai administruoja savivaldybę (20 proc. reitingo).
Pasak instituto vadovės Rūtos Vainienės, šis reitingas nevertina, kurioje Lietuvos vietoje gyventi yra geriausia, tik regiono valdžios darbus.
„Indeksas vertina, kiek savivaldybė atitinka mūsų idealą. Ideali savivaldybė taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas ir skaidriai naudoja biudžeto lėšas. Ji neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją, mažina mokesčių naštą, gerina sąlygas verslui, privatizuoja turtą, nereikalingą funkcijoms vykdymui.
Tokios savivaldybės valdžia pasitelkia privatų sektorių bent dviems savivaldybės tikslams pasiekti, mažina administracinę ir biurokratinę naštą gyventojams.
Vertiname ne konkrečius savivaldybių valdžios sprendimus, o tik bendrą rezultatą – pavyzdžiui, nedarbo lygį, arba kiek laiko trunka suderinti detaliuosius planus“, - apibūdino R.Vainienė.
Gali būti, kad šį reitingą savivaldybių valdantieji naudos kaip argumentą priešrinkiminėje kovoje, kad parodytų, kad jie gerai dirba", - sakė ji.
„Mes atviri, jei mūsų reitingu naudojamasi – esame tik patenkinti“, - kalbėjo R.Vainienė.
Savivaldybės buvo vertinamos dviejose grupėse – įvertinti 7 miestai bei 53 rajonų savivaldybės.
Miestai
1) Klaipėda
2) Panevėžys
3) Alytus
4) Vilnius
5) Kaunas
6) Šiauliai
7) Palanga
Rajonai (tik geriausi ir blogiausi)
1) Kauno
2) Birštono
3) Šilalės
4) Marijampolės
5) Druskininkų
6) Kėdainiai
7) Širvintos
8) Kretingos
9) Klaipėdos
10) Jonavos
...
44) Vilkaviškio
45) Varėnos
46) Anykščių
47) Akmenės
48) Kazlų Rūdos
49) Radviliškio
50) Šiaulių
51) Kelmės
52) Kupiškio
53) Šalčininkų
Vertindami savivaldybių valdžios pastangas instituto ekspertai nevertino, kiek savivaldybėje kainuoja šildymas.
„Šildymo kaina yra ne vien savivaldybės atsakomybė, nes kainas tvirtina Kainų komisija, joje vyksta derybos, - aiškino R.Vainienė. - Savivaldybė gali tik pagerinti šilumos ūkio valdymą. Tai ir vertinome. Žiūrėjome, ar pelningai dirba komunalinės savivaldybės įmonės, ar jos yra dotuojamos, ar jų darbuotojų skaičius nėra išpūstas“.
Savivaldybių vertinimui įtakos neturėjo tai, kaip jos valdžia tvarkosi su finansais, kiek turi skolų. Mat, tvirtina R.Vainienė, savivaldybių pajamos priklauso vien nuo Vyriausybės malonės, nuo to, kiek surinkto gyventojo pajamų mokesčio bus pervesta.
Savivaldybės turi teisę savo teritorijoje nustatyti žemės bei nekilnojamojo turto mokesčio dydį, taip darydamos poveikį pajamoms. Laisvosios rinkos ideologiją skelbiantis institutas sumažino balą visoms savivaldybėms, kurios nustačiusios didesnį kaip 0,3 proc. žemės mokestį ar didesnį kaip 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestį.
„Merai ir administracijų direktoriai dėl savo biudžeto pajamų turi kovoti mūšius Vyriausybėje, atsikovoti tai, ką praranda. Tik bloga savivaldybė galvoja, kad „jei mums neduoda pinigų, tai paimsime juos iš mūsų žmonių“ ir didina mokesčių naštą savo gyventojams ir verslininkams“, - pasirinkimą aiškino R.Vainienė.
Taip pat reitinguojant nevertinta korupcija savivaldybėje.