Prieš kelerius metus Seimas buvo pritaręs, jog nuo 2012-ųjų alkoholio reklama turėtų dingti iš žiniasklaidos. Jei parlamentarai neatšauks tokio prieštaringo sprendimo, Lietuva taptų bene griežčiausius reklamos apribojimus taikanti valstybė visoje Europos Sąjungoje.
Vienintelė Norvegija draudžia bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą.
Dabar Lietuvoje numatytas alkoholio reklamos draudimas televizijos ir radijo programose nuo 6 val. ryto iki 23 val., taip pat ribojama reklama periodinių leidinių pirmuosiuose puslapiuose, nustatytas visiškas išorinės lauko alkoholio reklamos draudimas, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė lauko reklama.
Kompromisai neįtiko
Kai kurie parlamentarai, nesutikę su visišku reklamos uždraudimu nuo 2012-ųjų, siūlė kompromisinį variantą – dalį iš alkoholio ir tabako surenkamų akcizų skirti prevencinėms akcijoms.
Konservatorių frakcijos narys Saulius Stoma siūlė, kad ne mažiau 50 proc. gamintojo lėšų, per mėnesį skiriamų alkoholio reklamai konkrečiam transliuotojui, tektų socialinei reklamai apie alkoholio žalą.
Tačiau parlamentarai tokiai pataisai nepritarė.
Kompromisinį variantą siūlė ir Darbo partijos frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys: 5 proc. iš surinktų akcizų skirti socialinei reklamai. Ši suma, jo teigimu, galėtų paremti žiniasklaidą ir kartu skelbti apie alkoholio vartojimo keliamus pavojus.
Kas girdo vaikus?
„Keista, kad valstybė tuo pat metu pelnosi iš tų, kurie geria ir rūko, ir kartu sako, kokie jie yra blogi. Gal tada apskritai uždrauskime alkoholį šalyje?“ – ironizavo K.Daukšys.
Prieš reklamos draudimą pasisakantys parlamentarai gynėsi skaičiais ir visuomenės apklausomis. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis tikino, kad draudimai situacijos nepakeis: „Daugiau nei 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra bandę narkotinių medžiagų, kurios išvis nereklamuojamos. Taip pat ir dėl alkoholio – nei vaikai, nei tauta nenustos gerti, jei uždrausime reklamą.
Dviejų nepilnamečių vaikų tėvas aiškino, jog savo vaikus sugeba apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, o tuomet, kai per televizorių rodoma alkoholio reklama, jie jau seniai guli lovose.
Kolegai pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, kuris, remdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, teigė, jog dalinai uždraudus alkoholio reklamą šių gėrimų suvartojimas nepakito: „Reklama turi įtakos rinkoje pasiskirstant prekių ženklams, tačiau įtakos didesniam suvartojimui neturi.“
Kur kas griežtesnės pozicijos laikėsi „tvarkietis“ Petras Gražulis, teigęs, jog verslininkai ne veltui švaisto milijonus reklamuodami alkoholinius gėrimus: „Verslininkai sako, jog mainais už reklamą jie remia sportą, kultūrą. Toks patriotiškumas nėra nuoširdus, o savanaudiškas. Jei jie taip myli sportą, gali ir be reklamos skirti lėšų.“
Žiniasklaidą išstums į užsienį
Alkoholio reklamos draudimo kritikų teigimu, reklamos panaikinimas iš šalies išguis pagrindinius žiniasklaidos atstovus – interneto portalai, televizijos, radijo transliuotojai juridiškai persikraustytų į kitas, laisviau reklamą reguliuojančias šalis.
Nacionalinės alkoholio tabako kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga anksčiau lrytas.lt teigė, jog žiniasklaida uždraudus reklamą galėtų prarasti apie 170 mln. litų: „Oficialiai skelbiama, jog nuostolis būtų 17 mln. litų, tačiau ši suma, mano nuomone, yra dešimt kartų didesnė.“
Alkoholio reklamos draudimo priešininkai teigė, jog uždraudus reklamą ji nedingtų – draustini dalykai šalies piliečius pasiektų per rusiškas, lenkiškas televizijas, užsienyje leidžiamus ir Lietuvoje platinamus spausdintinius leidinius bei internetą.
Lengvins situaciją
Ketvirtadienį parlamentarai išgirs ir Ūkio ministerijos siūlomas pataisas, taip pat reglamentuojančias griežtesnę alkoholio reklamos ir vartojimo kontrolę.
Siūloma apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, apibrėžti viešojo maitinimo sąvoką, apriboti alkoholio prekybą degalinėse.
Taip pat siūloma asmenims iki 21 metų neleisti vartoti stipresnių nei 15 laipsnių alkoholinių gėrimų, o nesulaukusių pilnametystės asmenų nuo 22 iki 6 val. neįleisti į barus, restoranus, kavines, bufetus ir kitas viešojo maitinimo įmones.
Taip pat nevartoti ir neleisti prekiauti alkoholiu meno, kultūros ir sporto renginių metu.
Projekto rengėjai siekia, jog nuo 2016 metų alkoholiu būtų galima prekiauti tik specializuotose alkoholinių gėrimų prekybos įmonėse.