Pasiektas krovos rekordas jūrų uosto direktoriaus nestebina. Šiais metais vidutiniška kiekvieno mėnesio krovos darbų apimtis – apie 3 mln. tonų. Praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį buvo pakraunama apie 2,6 mln. tonų krovinių.
Spalio mėnesį buvo pagerintas ir bendros krovos rekordas – per dešimt mėnesių buvo perkrauta 30 mln. tonų krovinių. Tai daugiau nei 5 mln. tonų daugiau nei palyginus su praėjusiais metais.
Lyginant su kitais Pabaltijo uostais, Klaipėdos uostas yra pirmaujantis. Šiais metais Lietuvos uostą lenkė tik Talino uostas. Tačiau Talino uostas yra Talino senamiesčio, Mugos, Paldisko, Paljasarės ir Saaremos uostų junginys.
Planuoja, kad šiais metais Klaipėdos uosto pelnas sieks 100 mln. litų. Pusė šios sumos keliauja į valstybės biudžetą. Tačiau Uosto direkcija sieks, kad valstybės reikmėms iš Jūrų uosto biudžeto būtų paimta ne 50 proc., o apie dvidešimt procentų.
Tuomet Klaipėdos Uosto direkcija ištemptų kitų metų investicinę programą, kuri bus didelė. Bet jeigu bus paimta 50 mln. litų, E.Gentvilas prognozuoja, kad reikės belstis į komercinių bankų duris.
„Aš nesakau, kad tai yra blogai ar tragedija – esame stipri įmonė. Iš stambiųjų Lietuvos įmonių mes tikrai esame pelningiausiai dirbanti Lietuvos įmonė. Ne pagal absoliučius pelno litų skaičius, tačiau pagal santykį su valdomu turtu.
Mes pajėgūs skolintis iš banko, tačiau ar tai protingas sprendimas valstybės požiūriu sprendžiant priešrinkiminius klausimus, palieku klaustuką“, – kalbėjo E.Gentvilas.
E.Gentvilas tikino, kad nebuvo apskųstas nė vienas iš stambiųjų konkursų, kurių vertė viršijo 5 mln. litų. Net tuo atveju, kai iš konkurso būdavo pašalinama geriausią variantą pasiūliusi kompanija.
„Įsivaizduokite, pasiūlo mažiausią kainą ir yra pašalinama iš konkurso. Matyt mes turėjome rimtų argumentų vykdydami tokį griežtą sprendimą“, – sakė E.Gentvilas.
Vienas pavyzdžių – rekordinė uosto gilinimo sutartis. E.Gentvilas tikino, kad 130 mln. vertės sutartis buvo labai palanki. Laimėjusi olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors“ buvo pasirinkta iš šešių rimtų užsienio įmonių.
Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis svyruoja apie 29 litus. Kai paskutinį kartą buvo valomas uostas, už vieną kubinį metrą buvo mokama apie 60 litų.
„Jeigu būtume vadovavęsi senomis, šlykščiomis tradicijomis ir būtume mokėję po 70 litų, tai sutarties vertė būtų ne 130 milijonų litų. O kokie 300 milijonų“, – pabrėžė E.Gentvilas.