„Lietuvos pirmininkavimas tikrai pelnys 0,5 proc. BVP prieaugį,
šiuo metu tai yra 500 mln. litų“, - penktadienį spaudos
konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Tyrimas atliktas Užsienio reikalų ministerijos užsakymu.
Anot A.Ažubalio, Lietuva pasirinko taupiausią variantą
pirmininkauti ES, dėl to dalis renginių vyks Briuselyje. Tačiau
pirmininkavimo svarba, anot A.Ažubalio, bus didelė.
„Atstovausime 500 mln. gyventojų santykiuose su likusiu
pasauliu“, - kalbėjo ministras. A.Ažubalis sakė, jog turės būti
gerinamas Lietuvos oro susisiekimas su kitomis šalimis.
„Briuselio biurokratai sako paprastai - jeigu nebus rytinio ir
vakarinio reiso į Briuselį, jūs prapulsite“, - pastebėjo
A.Ažubalis, pridūręs, jog oro uoste bus būtina ir itin svarbių
asmenų salė.
„Aš manau, kad reikės įrodyti kompanijoms, jog tai bus pelninga
skraidyti“, - kalbėjo UR ministras.
A.Ažubalio teigimu, pasirengimo darbai pirmininkavimui ES jau yra
„įsibėgėję“, o 214 mln. litų Lietuvos pirmininkavimo biudžetas
bus mažiausiais iš visų iki šiol ES pirmininkavusių šalių.
„Poveikis bus tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis“, - spaudos
konferencijoje sakė „Ernst&Young“ valdymo konsultacijų partneris
Linas Dičpetris, pridūręs, jog pagerėjęs Lietuvos žinomumas
turėtų paskatinti atvykstamąjį turizmą į Lietuvą bei
tiesiogines užsienio investicijas.
L.Dičpetris skaičiavo, jog grynai ekonominė grąža - susumavus
išlaidas ir pajamas iš turizmo, tiesioginių užsienio investicijų
ir eksporto - gali būti ir neigiama - apie minus 74 mln. litų,
tačiau skyrus daugiau lėšų, siekiant kuo didesnio poveikio šalies
ekonomikai, gali būti pasiekta teigiama 45 mln. litų grąža.
Remiantis kitų ES šalių narių patirtimi, skaičiuojama, kad
Lietuvos atstovai 2013 metų liepos-gruodžio mėnesiais iš viso
pirmininkaus apie 3 tūkst. susitikimų. Per pirmininkavimo ES Tarybai
pusmetį į Lietuvoje numatytus 180 renginių laukiama atvykstant
daugiau nei 30 tūkst. svečių.