Milijonus kainavę namai byra akyse

Priėjus arčiau akis bado skutais besilaupantys ryškiaspalvių fasadų dažai.

„Čia turėjo būti nesuyrančios pluoštinio cemento fasado plokštės. Įdomu, kur jos nukeliavo?“ – karčiai šaiposi namų gyventojai.

Už besilupančių raudonų milijonais įvertintų namų sienų trečius metus verda didelis socialinis skaudulys, kurį gyventojai įvardija tiesiai: valstybės skirti milijonai Kaune buvo įžūliai išplauti.

Prieš 6 metus Vyriausybė Kauno miesto savivaldybei skyrė daugiau kaip 100 mln. litų. Už šią sumą į kitus būstus turėjo būti perkelti nuomininkai, gyvenę savininkams grąžintuose namuose. Per 42 mln. litų skirta gyvenamųjų namų statybai.

Viešojo pirkimo konkursus techniniams projektams rengti ir statyti laimėjo trys statybos įmonės. Bendrovė „Arauša“ už 10,6 mln. litų statė K.Veverskio gatvės 1-ąjį namą, „Struktūra“ – už 10,7 mln. litų – 3-iąjį, „Avona“ už 8,3 mln. litų – 6-ąjį namą.

2009 metų vasarį namai pripažinti tinkamais naudoti.

Dabar jau panaikintas savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2009–2010 metais, vykdydamas valstybės garantijas, didžiąją dalį butų išnuomojo valstybės garantijų turėtojams, likusi dalis jiems buvo parduota.

Dešimtis milijonų litų kainavę daugiabučiai tapo tikru pragaru čia įkeldintiems grąžintinų namų gyventojams. Žmonės patys priversti ieškoti broko kaltininkų, nes valdininkams jie nerūpi.

Per pastaruosius trejus metus Panemunėje už valstybės lėšas suręsti gyvenamieji namai, kurių kiekvienas kainavo apie 10 milijonų litų, skandalingai išgarsėjo ne tik Kaune.

Į miesto ir valstybines institucijas plaukia šūsnys gyventojų skundų. Butų šiuose namuose slenksčius pavieniui ir komisijomis yra numynę meistrai, valdininkai, savivaldybės ir Seimo kontrolieriai, dauguma ankstesnės ir dabartinės kadencijos miesto tarybos politikų.

Žvelgiant į pasibaisėtiną pastatų kokybę sunku patikėti, kad kvadratinis tokio būsto metras galėjo kainuoti 4,2 tūkst. litų.

Tokia kaina Kaune buvo didelė net statybų bumo metais prieš krizę.

Svarbios informacijos neliko

Valdininkai tą pačią problemą įvardija aptakiau. Prieš pusantrų metų Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija šių namų defektams tirti konstatavo, kad atiduoti projektavimo ir statybos darbus tam pačiam rangovui buvo klaida, sudariusi sąlygas rangovams maksimaliai pasipelnyti namų kokybės sąskaita.

Dėl nepakankamai aiškiai nustatytų viešųjų pirkimų konkursų sąlygų nebeliko galimybės išsiaiškinti, kaip tie namai turėjo atrodyti, kokie turėjo būti jų fasadai, kokios medžiagos turėjo būti naudojamos.

Nėra informacijos, kokiu būdu buvo nustatyta 1 kvadratinio metro kaina – 4,2 tūkst. litų: žemę statybai skyrė savivaldybė, tad kaina turėjo būti gerokai mažesnė.

Statybininkai paglaisto ir uždažo broką, bet problemos nesprendžiamos iš esmės ir žmonių gyvenimo kokybė negerėja.

Nors įsikėlė beveik prieš trejus metus, kai kurie K.Veverskio gatvės namų gyventojai iki šiol gyvena neišsipakavę daiktų. Drėkstančiuose butuose lupasi apdaila, pelija sienos, baldai ir drabužiai.

„Nė viename kambaryje neįmanoma normaliai gyventi“, – baisėjosi K.Veverskio gatvės 6-ojo namo gyventoja Vida Stonkienė.

Viename jos buto kambaryje beveik per visą lubų ilgį tarp plokščių – plyšys. Pro jį ant grindų bėga vanduo. Kitoje patalpoje siena ties balkonu atpleišėjusi nuo drėgmės. Pradėjo pleišėti ir skilo išilgai antroji kambario siena.

K.Veverskio gatvės 3-iajame name gyvenančios Vandos Teresės Šernienės balkone nuo lubų ant plytelių varva medžiaga, kurios neįmanoma nuvalyti jokiais valikliais.

Kaimynystėje gyvenanti Asta Greičiūnienė pasakojo, kad šiais chemikalais apvarvėjusį lango stiklą statybininkams buvo lengviau ne nuvalyti, o pakeisti nauju.

Gyventojos pasakojo, kad namuose neįmanoma nei gerai jaustis, nei ramiai gyventi. Garso izoliacijos – jokios, pro gipskartonio sienas girdėti, ką veikia kaimynai. Nauji langai ir durys neapsaugo nuo triukšmo iš lauko.

Vonioje ir virtuvėje pigūs vienkartiniai čiaupai leidžia vandenį, jų paviršius iš karto nusilupo. Šildymas – autonominis, bet žiemą virtuvėje neįmanoma išbūti dėl šalčio, mat ventiliacijos sistemos orą ne traukia, o pučia į vidų.

Dujų katilai nuolat genda, atėję tvarkyti meistrai prašo garantinių įrangos dokumentų, o jų žmonės nėra gavę. Todėl už kiekvieną remontą tenka mokėti iš savo kišenės.

„Mus įkėlė į „popierinius“ namus, paskubomis pastatytus iš pigių ir prastų medžiagų. Norėčiau pažiūrėti į akis tiems žmonėms, kurie pripažino šiuos namus tinkamais naudoti“, – kalbėjo keturis vaikus auginanti A.Greičiūnienė.

V.Stonkienė daugiau nei metus bylinėjasi su Kauno miesto savivaldybe ir tam pakloja pusę savo menkos pensijos. Gyventoja įsitikinusi: savivaldybė turi atsakyti už netinkamą techninio projekto įgyvendinimą, netinkamai panaudotas valstybės lėšas, už gyventojams padarytą žalą ir pažeistas jų teises.

Procesui nematyti galo. Neseniai teismas įpareigojo moterį savo lėšomis pasisamdyti ekspertą. Iš kur gaus reikiamą tūkstantį litų, pensininkė dar nežino.

V.T.Šernienė prieš keletą savaičių parašė dar vieną skundą Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui, prašydama atlikti išsamų auditą, kreiptis į prokuratūrą.

Kontrolieriaus patarėjas Gediminas Sungaila pranešė, jog tyrimas pagal gyventojos skundą atliekamas, tačiau bus laukiama Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų.

Nors pirmąjį gyventojų skundą Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius metų pradžioje pripažino pagrįstu, per dešimtį mėnesių padėtis nepasikeitė.

Štai žadėta jau liepą pradėti tvarkyti K.Veverskio gatvę, bet jokie darbai joje nevyksta.

Vis dėlto statybos defektai – tik nedidelė su šiais namais susijusių problemų dalis. Aktyvūs, apsiskaitę, anksčiau turėtus būstus sąžiningai prižiūrėję žmonės, apgyvendinti K.Veverskio gatvės socialiniuose būstuose, pasijuto beteisiai it kokiame gete.

Pagal valstybės išduotą garantiją žmonių turėtas būstas įvertintas rinkos verte pinigais, tačiau, tapę savivaldybės nuomininkais, žmonės šių lėšų negavo ir jomis disponuoti negali. Jų pinigai liko kažkur savivaldybėje, žmonės negali šių lėšų laikyti savo sąskaitose ir patys mokėti už butų nuomą.

Dar daugiau: jie verčiami mokėti už savo pinigų administravimą. Štai V.T.Šernienė pustrečių metų kiekvieną mėnesį sumokėdavo apie 30 litų. Tačiau kur yra jos lėšos, moteris nežino. V.Stonkienės šeimai buvo pasakyta, kad pinigai – 172 tūkst. litų – įskaityti į K.Veverskio namų statybos sąskaitą, ir jų niekas neatiduos.

Tačiau juk namai buvo statomi iš Vyriausybės skirtų lėšų?

Visoje Lietuvoje gyventojai gali laisvai pasirinkti 7 ar 8 būdus atsiskaityti už komunalines paslaugas. Šių namų gyventojų niekas neklausė: mokėjimai priimami tik per vadinamąją „bendrą sąskaitą“.

Dar neįsikėlus į būstus, pradėjo plaukti skolos už bendrą elektrą, nors laiptinėse šviesą valdo judesio jutikliai.

Išaiškėjo, kad laiptinėse, prisijungusi savo įrenginius, elektros energiją eikvojo fasadų broką taisiusi įmonė. Žmonėms pasiskundus Valstybinei energetikos inspekcijai, nebūtos skolos nurašytos, dabar vietoj dešimčių litų žmonės moka centus.

Gyventojai patys prižiūri gėlynus, tvarko teritoriją, tačiau daugiau nei metus Panemunės butų ūkio tarnyba siuntė sąskaitas už teritorijos tvarkymą.

„Mus, tvarkingus žmones, turėjusius butus, suvarė į socialinius būstus, šalia asocialių asmenų“, – baisėjosi V.T.Šernienė.

Kad greta apgyvendinta gausi romų šeimyna, išsyk matyti: suniokotos laiptinės durys, sienos, ne kartą keisti durų stiklai.

Bet paaiškėjo, kad ir patiems romams gyvenimas šiame name nemielas.

Už skolas jiems atjungta elektra ir dujos, tad gausios šeimynos galva Steponas Majauckas rašo graudžius raštus savivaldybei, prašydamas iškeldinti juos į paprastą krosnimis kūrenamą namą.

Gediminas Raudonis, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius

„Tyrimas dėl K.Veverskio gatvės namų problemų vyksta ilgiau nei metus. Per tą laiką pasikeitė savivaldybės tarybos kadencija, keitėsi ir įpareigojimai mūsų tarnybai.

Šiuo metu esame įpareigoti ištirti, ar statyba atitinka sąmatas. Tai didelis darbas, kuriam teks samdyti firmą.

Lėšų biudžete – 45 tūkst. litų – šiemet nenumatyta. Tyrimas suplanuotas kitąmet, sulaukus finansavimo.“