Maždaug po mėnesio Kėdainiuose pradės veikti vienintelis šalyje krematoriumas, tad nebereikės vežti palaikų deginti į užsienį.
Tačiau lieka problema – kur laidoti urnas su palaikais? Kolumbariumų Lietuvoje beveik nėra.
Apie tai „Lietuvos ryto” televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai” vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi su krematoriumą baigiančios statyti įmonės „K2 LT” direktoriaus pavaduotoju Vidu Andrikiu ir privatų kolumbariumą Klaipėdoje įrenginėjančios įmonės „Aterna” valdybos pirmininku Vitu Griūnu.
– Kodėl krematoriumas statomas Kėdainiuose?
V.Andrikis: Kėdainius pasirinkome, nes tai – šalies centras. Patogu bus vežti palaikus ir iš Klaipėdos, Šiaulių ar Alytaus.
Jeigu būtume pasirinkę Vilnių ar Klaipėdą, kai kurie pasienio rajonai pasirinktų krematoriumus, esančius kitose šalyse. Be to, Kėdainių savivaldybė labai teigiamai žiūrėjo į krematoriumo atsiradimą.
– Kiek kainuoja pastatyti krematoriumą?
V.A.: Investicija – apie 8 milijonus litų.
– Tai privati investicija? Nebandėte kalbėtis su valdžia apie šį projektą?
V.A.: Bandėme tartis dėl paramos, tačiau krematoriumas nepatenka į jokią sritį, kurią galima finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų.
Kai kuriose Skandinavijos šalyse krematoriumo šiluma naudojama apšildyti vaikų darželius, senelių namus.
Bet, pavyzdžiui, Vokietija turi istorinės patirties ir nenori, kad šiluma būtų naudojama kur nors kitur.
Kadangi Lietuvoje atidarome pirmą krematoriumą, irgi laikomės vokiškos tradicijos, kad šiluma nebūtų panaudojama.
– Kiek kainuos kremuoti palaikus?
V.A.: Šiandien skaičiuojame, kad apie 1300 litų.
– Kiek bus vietų pirmajame tokia dideliame Lietuvoje kolumbariume, kuris atsiras Klaipėdoje?
V.Griūnas: Iš pradžių įrengsime 162 kriptas. Jeigu atsiras didesnis poreikis, kitų metų birželį pastatysime dar 267.
– Privatus kolumbariumas – pelningas verslas?
V.G.: Tai investicija maždaug 10–15 metų į priekį.
– Kiek kainuoja palaidoti urną su artimojo pelenais vienoje kriptų?
V.G.: Kriptos yra gana didelės, jose bus galima laikyti 6–8 urnas. Tai galės būti šeimos, giminės kapavietė.
Kapinėse norint sutvarkyti kapą, pastatyti paminklą, kainuoja apie 6 tūkstančius litų. Kiekvienais metais priežiūrai, gėlėms dar išleidžiama apie 200–300 litų.
Manome, kad pas mus bus 30 litų mėnesinis mokestis už vieną kriptą, nesvarbu, kiek joje bus laikoma urnų.
– Juk tai nuomojamas daiktas. Kas atsitinka su palaikais kriptoje, kai nelieka artimųjų?
V.G.: Elgsimės taip, kaip numatyta laidojimo įstatyme. Jeigu kapavietė neprižiūrima dvejus metus, iš tavęs ji atimama ir atiduodama kitam, kuris prižiūri.
Mes pasirašome sutartį su artimaisiais dešimčiai, šimtui, kiek nori metų. Galima mokėti už metus ar daugiau. Baigiantis sutarčiai, jeigu artimieji nebenori jos tęsti, jie gali pasiimti kapsulę, persivežti kitur.
Jeigu nebėra artimųjų, kaip numatyta įstatyme, palaikai gali būti palaidojami kokioje nors grupinėje kapavietėje arba išbarstomi tam tikroje specialioje vietoje.
Savivaldybės turi numatyti vietas prie kapinių.
– Vakaruose yra vadinamieji ramybės parkai, kur gali būti barstomai pelenai.
– Taip.
– Interneto svetainėje delfi.lt neseniai buvo paskelbti apklausos „Kaip norėtumėte būti palaidoti?” rezultatai. Jie rodo, kad tradiciškai užkasti žemėje norėtų būti 32 proc. respondentų, beveik 20 proc. – kremuoti, 20 proc. – nesvarbu.
Kas penktas žmogus pritartų kremavimui. Tai didelis skaičius, kaip manote?
V.A.: Taip, ir jis auga. 2008-aisiais atlikome savo apklausą – tada kremavimui pritarė ne 20, bet 18 proc.
– Kai kurie žmonės nerimauja: „Iš kur galiu žinoti, kad čia tikrai mano artimojo pelenai? Gal paėmė iš bendros krūvos ir įpylė?”
V.A.: Tokių mitų esame prisiklausę, todėl ir investuojame didesnę pinigų sumą į krematoriumą, kad užtikrintume, jog pelenai nebūtų sumaišyti.
Taip pat suteiksime galimybę, kad artimieji galėtų stebėti, kaip karstas atiduodamas į degimo įrenginį. Jeigu žmogus itin nepatiklus, per vaizdo kamerą galės pamatyti, kaip deginama.
– Lietuvoje per metus miršta apie 50 tūkst. žmonių. Koks yra jūsų krematoriumo pajėgumas?
V.A.: 4 tūkstančiai kūnų per metus. Galime garantuoti, kad per pirmuosius metus patenkinsime visus poreikius.
Viršiję 4 tūkst. kremacijų per metus, mes iš karto turėsime galimybę statyti naują liniją, kur jau dabar viskas yra išbetonuota.
Tad esant reikalui per porą mėnesių ši linija pradėtų veikti. Tada būtų galima kremuoti dar 4 tūkst. kūnų.