„Ar galėtume peržiūrėti pesticidų įsigijimo žurnalus ir žvilgtelėti į sandėlį?” – tokio policijos tyrėjų užduoto klausimo viena Kauno regione besidarbuojanti ūkininkų šeima tikriausiai niekada neužmirš.
„Žinoma”, – svečius ūkininkė pirmiausia palydėjo į sandėlį.
Jame buvo sukrautos tuščios pakuotės nuo augalų apsaugos chemikalų.
Šeimininko nebuvo namie. Tol, kol savimi pasitikinti šeimininkė porai pareigūnų rodė pesticidų apskaitos žurnalus, trečiasis suskubo šnektelėti su ūkio darbininkais.
„Kur chemija?” – užklausė draugiškai traukdamas cigaretę. Vyrai žvilgsniu parodė į vos pastebimą takelį. Jis vedė į kitą, neprastai užmaskuotą pesticidų sandėlį. Šįkart – kontrabandinių.
Neteko ir ES paramos
Bendrovei „Lytagra grupė” priklausančios Bernatonių žemės ūkio bendrovės valdose – per 2000 hektarų žemės. Čia auginami sėklai skirti javai.
Nelegalūs pesticidai šiai įmonei pernai skaudžiai kirto per kišenę. Teko sumokėti baudą, o kartu ji neteko ir maždaug 130 tūkst. litų ES paramos. Tokią sankciją jai pritaikė Nacionalinė mokėjimo agentūra.
„Neįtariau, kad prisipirkome nelegalių chemikalų. Pakuotės buvo nepriekaištingos, tik produktai pigesni. Atsiskaičius už prekes, pesticidais prekiavusi įmonė „Inovacinės technologijos” išrašydavo sąskaitas.
Atrodė, viskas gerai, įmonė moka mokesčius. Todėl gerokai nustebau sužinojęs, kad visos įsigytos prekės buvo nelegalios. Ką gi, pasimokėme”, – pripažino bendrovės vadovas Vilius Viskontas.
Bernatonių bendrovė per metus legalioms augalų apsaugos priemonėms turėtų išleisti iki 3 mln. litų. Bet juodojoje rinkoje už falsifikatus mokėdavo perpus pigiau.
Pernai ir šįmet policijos tyrėjai patikrino keletą didžiausių Lietuvos žemės ūkio bendrovių.
Daugelio jų sandėliuose buvo rasta nelegalių augalų apsaugos priemonių.
Atlikus jų ekspertizę paaiškėjo, kad tai – falsifikatai, kurių sudėtis visiškai kitokia nei oficialiai įregistruotų produktų. Be veikliosios medžiagos, šiuose chemikaluose yra ypač nuodingų priemaišų, kurios labai pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai.
Jaučiasi nebaudžiami
„Pesticidų kontrabandos versle vien tik Lietuvoje sukasi šimtai milijonų litų. Jis beveik nenusileidžia cigarečių kontrabandai ir narkotikų platinimui”, – sakė su ekonominių nusikaltimų policijos tyrėjais išvien dirbančio Ekskomisarų biuro prekės ženklų apsaugos grupės vadovas Rimgaudas Pilka.
Pesticidų kontrabandai Lietuvoje sąlygos yra ypač palankios. Nelegalūs prekeiviai jaučiasi nebaudžiami.
Kai kuriose ES šalyse už falsifikatų platinimą gresia griežta baudžiamoji atsakomybė, Lietuvoje geriausiu atveju – iki 1500 litų administracinė bauda arba simbolinė bausmė už prekės ženklų klastojimą.
Didžiausia bausmė – prekių konfiskavimas – iki šiol nebuvo taikoma.
Kontrabandininkams Lietuva ypač patraukli ir tuo, kad chemikalams įvežti lengva ranka dalijami vienkartiniai leidimai.
Europa buvo prisnūdusi
137 proc. Pernai, palyginti su 2009-aisiais, tiek išaugo konfiskuotų kontrabandinių pesticidų kiekis.
Tiktai ne Lietuvoje, o Brazilijoje, kur didžiausią paklausą turi herbicidai – piktžolėms pasėliuose naikinti skirti chemikalai.
Falsifikuoti pesticidai Lotynų Ameriką pasiekia iš Kinijos. Lietuvą – taip pat.
Anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Aušros Beniulienės, ilgai buvo manoma, kad pesticidų kontrabanda – tik vadinamųjų trečiųjų šalių bėda.
Galop atsikvošėta, kad klastotojams daug svarbesnė turtingų ūkininkų nestokojanti Europa.
Plūsta ir iš Lenkijos
„Kontrabandiniai pesticidai? Jokia paslaptis. Lietuvoje vaisius ir daržoves nuo ligų bei kenkėjų apsaugančių chemikalų pasiūla menkoka, o ir jais prekiaujančios įmonės užsideda nemažus antkainius.
Todėl pigesnės, dažniausiai iš Lenkijos atgabenamos nelegalios augalų apsaugos priemonės turi labai didelę paklausą”, – patikino daržovių auginimu besiverčiantis ūkininkas, paprašęs neminėti pavardės.
Lenkijoje daržovių kenkėjus naikinančių chemijos produktų pasiūla gerokai didesnė. Analogiški legalūs produktai pigesni dėl žemės ūkio chemijai taikomo mažo (vos 5 proc.) pridėtinės vertės mokesčio.
Perpardavėjams palankus ir lito bei zloto santykis. Nepaisant to, pati Lenkija mirksta iš Azijos atvežtų falsifikuotų pesticidų jūroje.
„Nerizikuoju, neperku chemikalų iš po skverno. Jei inspektoriai mano užaugintose daržovėse rastų pesticidų likučių, 3–4 tūkst. tonų daržovių tektų išmesti”, – sakė kalbintas ūkininkas.
Užsiima mažos įmonės
Lietuvoje neregistruoti pesticidai platinami išvežiojamosios prekybos būdu. Dažniausiai tai daro smulkios, bet oficialius leidimus prekiauti arba išpilstyti pesticidus turinčios įmonės.
Pakanka ūkininko skambučio, ir chemikalai netrunka atsidurti jo sandėlyje.
A.Beniulienė paliudijo: pesticidų kontrabandos mastas neregėtą apimtį pasiekė maždaug tuo metu, kai Lietuva įstojo į ES. Atsivėrus sienoms sumažėjo kontrolė.
„Žinojome, kad Lietuvoje karaliauja falsifikatų pardavėjai, tačiau ilgai neįstengėme to įrodyti. Be to, net ir įrodžius nebuvo kaip prisikabinti”, – sakė A.Beniulienė.
Pernai LAAA užsakymu „Spinter tyrimai” atliko stambiausių Lietuvos ūkininkų apklausą. 22,5 procento jų netiesiogiai patvirtino naudojantys nelegalius pesticidus.
Bendro LAAA ir Ekskomisarų biuro projekto metu paaiškėjo, kad tai darė kas antras šalies ūkininkas.
Po vizito – bankrotas
Pernai vasarą LAAA su Ekskomisarų biuro prekės ženklų apsaugos specialistais ir policijos tyrėjais pradėjo reidus į pesticidais prekiaujančias įmones. Vėliau – ir į didžiuosius ūkius.
Tyrėjų akiratyje pirmiausia atsidūrė Šiaurės Lietuvoje esančios pesticidų išpilstymo ir prekybos įmonės.
„Šiame regione vienas svarbiausių kontrabandinių chemikalų platintojų buvo žmogus, turintis agronomo išsilavinimą. Jo įmonė išpilstydavo iš Kinijos atgabentus pesticidus ir juos parduodavo”, – sakė Ekskomisarų biuro prekės ženklų apsaugos grupės vadovas R.Pilka.
Atskleidus šiuos faktus, bendrovė, norėdama išvengti atsakomybės, bankrutavo, o buvusio vadovo keliai pasuko Panevėžio bei Kauno link.
Išduoda leidimus išgabenti
Pastaruoju metu prekyba falsifikatais patobulėjo. Iš Kinijos kartu su nelegaliais chemikalais į Klaipėdos uostą šįmet buvo atgabenta ir jiems išpilstyti skirtų pakuočių. Jos buvo pažymėtos padirbtais garsių gamintojų prekės ženklais.
„Nustatyta, kad įmonė, kuri importavo ir falsifikuotus produktus, ir pakuotes, veikia Kaune.
Bet jai buvo pritaikyta vienintelė sankcija – sunaikinti pakuotes”, – sakė R.Pilka.
Tuo tarpu apie 30 tonų chemikalų, palaiminus augalų apsaugos priemonių rinką kontroliuojantiems valstybės tarnautojams, buvo išgabenta iš Lietuvos. Kur – tiksliai nežinoma.
Muitinės kriminalinė tarnyba šįmet taip pat sulaikė du falsifikatų krovinius, iš Kinijos konteineriais atgabentus į Klaipėdą.
Pirmajame buvo per 30 tonų šešių rūšių chemikalų ir pakuočių su tobulai suklastotais prekės ženklais.
Antrajame, uostą pasiekusiame liepą, – apie 32 tonas piktžolėms naikinti skirto herbicido.
Konteineryje buvo ir žmonių sveikatai ypač pavojingų medžiagų. Bet jis nebuvo sunaikintas: Valstybinei augalininkystės tarnybai išdavus leidimą, Lietuvoje jis buvo perkrautas, o vėliau taip pat išgabentas į užsienį.
Gijos veda į Lenkiją
„Nelegalios prekybos ir falsifikavimo gijos veda į Lenkiją, kur yra įkurtos ir antrinės įmonės, ir nelegalūs fabrikai. O iš jos klastotės pasklinda po visą Europą”, – sakė R.Pilka.
Manoma, kad ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos ūkininkai, gaudami Europos Sąjungos paramos per įvairias Kaimo plėtros programas ir pirkdami suklastotus chemikalus, finansuoja kontrabanda besiverčiančias kriminalines grupuotes.
„Neatmestina ir tai, kad už tų nelegalių prekeivių stovi tie patys asmenys, kurie anksčiau vertėsi alkoholio padirbinėjimu ar spirito kontrabanda”, – užsiminė R.Pilka.
Tarnyba neturi tikslių duomenų
Anot Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Baškio, kontrabandiniai pesticidai, atgabenti iš ne ES valstybių, kerta pasienio kontrolės postus pridengti kodais tokių krovinių, kuriems nereikia specialių tiekimo leidimų.
VAT neturi duomenų, kiek Lietuvoje tiksliai sunaudojama kontrabandinių augalų apsaugos produktų. Manoma, kad jie sudaro apie 15 proc. visų pesticidų, kuriuos sunaudoja ūkininkai.
„Juos naudojantys ūkininkai ir kiti asmenys kelia pavojų užaugintų produktų vartotojams ir aplinkai, nes šie chemikalai gali būti užteršti pavojingų medžiagų likučiais. Be to, dažnai augalai neapsaugomi. Yra pasitaikę atvejų, kai panaudoti kontrabandiniai produktai nudegino arba visai sunaikino pasėlius”, – sakė D.Baškys.
Įregistruoti legalius pesticidus kainuoja milijonus
Į augalų apsaugos produktų sudėtį įeina kenkėjų, ligų sukėlėjų ar piktžolių gyvybinius procesus veikiančių ypač nuodingų medžiagų, todėl juos privalu ištirti ir įvertinti.
Registruojant tokius produktus atliekama per 200 tyrimų įvairiose institucijose, tarp jų – ir poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Tiriama kiekviena sudedamoji dalis, jei jos yra daugiau nei 0,1 proc.
Registravimas užtrunka 8–10 metų. Tai kainuoja apie 200 mln. eurų.
Įregistravus produktą, jam suteikiamas registracijos numeris ir patvirtinama produkto etiketė. Kitiems gamintojams originalaus produkto registracija negalioja.