Jei Atėnai taptų nemokūs, kitos Europos šalys neturėtų šaipytis: taip yra nutikę daugeliui.
Graikai nėra šios liūdnos statistikos lyderiai. Pasirodo, bankrotas Vokietiją buvo ištikęs aštuonis, o ispanus – net 13 kartų. Tai nustatė žinomi ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas.
Ispanus žlugdė karai
Tarp pasaulio šalių, patyrusių visišką bankrotą ar ne iki galo grąžinusių skolas, pirmauja Ispanija. Ekonomistų skaičiavimais, šalis per visą savo istoriją 13 kartų patyrė bankrotą arba bent jau negrąžino didesnės skolų dalies.
Iki 1800 metų Ispanija šešis kartus buvo pasiskelbusi nemokia, bet vien XIX amžiuje – septynis kartus.
Valdant karaliui Filipui II tai įvyko triskart: 1557, 1575 ir 1596 metais. Bankrotas buvo būtinas, nes taip nurašytos milžiniškos išlaidos karams.
Ispanijos kaimynė Portugalija irgi mėgdavo negrąžinti skolų: pirmą kartą šalis tapo nemoki 1560 metais, o XIX amžiuje tai nutiko net penkiskart.
Skolintojams – mirtis
Prancūzija buvo patyrusi bankrotą aštuonis kartus. Tiesa, labai seniai: pastarąjį kartą tai nutiko 1812 metais.
Galbūt jų galėjo būti keletu daugiau, tačiau prancūzai prieš keletą šimtmečių daug nesiterliodavo: prireikus paprasčiausiai nubausdavo mirties bausme tuos, kuriems valstybė buvo skolinga.
Tuo tarpu Rusija per visą savo istoriją bankrotą patyrė penkis kartus: 1839, 1885, 1918, 1991 ir 1998 metais. Pastarąjį kartą – dėl rublio krizės, kai šalis patyrė didelį kapitalo nutekėjimą.
Ją sukėlė Azijos šalių krizė, prasidėjusi 1997-ųjų rudenį: krito naftos kainos, o tai skaudžiai atsiliepė Rusijos biudžeto pajamoms.
Greitai atsistojo ant kojų
Bene žinomiausias pastarųjų dešimtmečių pavyzdys – Argentina. Prasidėjus XXI amžiui čia kilo recesija, smogusi finansų sistemai. O valstybės skolos siekė net 100 mlrd. JAV dolerių.
Ką daryti? Priežastis – sunki recesija, kuri galiausiai palietė finansų sistemą. Tuometis Argentinos prezidentas Adolfo Rodriguezas Saa 2001 metais paskelbė, kad šalis skolų negali grąžinti.
Porą metų virę savo sultyse argentiniečiai palyginti greitai atgavo investuotojų pasitikėjimą: ėmus kilti ekonomikai vėl visi sutiko jiems skolinti.
Meksika per savo istoriją patyrė aštuonis bankrotus. Pastarąjį kartą šalis nutraukė skolų mokėjimą, kai finansų ministras Jesus Silva Herzogas 1982 metų rugpjūtį paskelbė dalinį valstybės bankrotą. Tuomet meksikiečių skolos užsieniui siekė 80 milijardų dolerių.
Kitos Pietų Amerikos šalys irgi ne kartą buvo nugarmėjusios į finansų bedugnę. Vien XIX amžiuje Venesuela patyrė šešis, Kolumbija, Hondūras, Kosta Rika ir Dominikos Respublika – po keturis bankrotus.
Beje, Hondūras – savotiškas rekordininkas: 1821 metais tapusi nepriklausoma ši Pietų Amerikos valstybė net 64 procentus laiko buvo nemoki.
Pradžia – XIV amžiuje
1340 metais britai paskelbė pirmąjį valstybės bankrotą Europoje. Po nepavykusio karo prieš amžinus priešus prancūzus Anglija nebegalėjo sumokėti savo skolų kreditoriams iš Italijos.
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija irgi patyrė bankrotą, nes A.Hitleris karą finansavo spausdindamas banknotus. Po to 1948 metais iš pradžių Vakarų, paskui Rytų Vokietijoje buvo įvykdyta pinigų reforma.
Ekonomikos ekspertai C.Reinhart ir K.Rogoffas nustatė, kad Vokietija ir jos pirmtakės valstybės nuo 1618 metų iš viso patyrė aštuonis bankrotus.
Nėra ko džiūgauti
Tačiau jei Graikija nepriklauso toms šalims, kurios patyrė daugiausia bankrotų, jos statistika tikrai nėra džiuginanti.
Nuo savo nepriklausomybės atgavimo 1829 metais graikai iš viso penkis kartus buvo tapę nemokūs.
Tačiau ekonomistai C.Reinhart ir K.Rogoffas nustatė, kad nuo tada šalies finansų padėtis maždaug pusę laiko buvo tokia kaip dabar: valstybė turėjo didelių bėdų ir nuolat balansavo ties bankroto riba.
Palyginimui: šis rodiklis Vokietijos atžvilgiu nuo 1800 m. siekia tik 13 procentų.