Įrenginys, pagal balso įrašą padedantis nustatyti gerklės vėžį. Naudojant nanotechnologijas pagaminti žymenys, apsaugantys daiktus nuo klastočių.
Visa tai sukurta Lietuvoje. Tačiau ne vienus metus tyrimams skyrę mokslininkai dažnai neturi galimybių deramai apsaugoti savo kūrinių ar paversti juos pelninga preke.
Ledai pajudėjo tiktai pernai įsteigus Lietuvos tyrimų centrą (LTC). Jis sukurtas bendradarbiaujant su tarptautine korporacija IBM.
Nemažai kritikų aiškino, kad Lietuvai tokios investicijos pernelyg didelės ir kažin ar jos duos naudos.
Mat Vyriausybė per penkerius metus įsipareigojo LTC skirti 215 mln. litų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir bankų paskolų.
Tačiau tiek LTC steigėjai, tiek mokslininkai tikina, kad šios lėšos tikrai nebus paleistos vėjais. Mat jau per pirmuosius veiklos metus šio bei to pasiekta.
Tiria balso paslaptis
Balso klosčių uždegimas, nepiktybinės gerklų ligos ar grėsmingasis vėžys – pirminę tokių negalavimų diagnozę ilgainiui bus galima nustatyti pagal balso įrašus.
Tuo nedvejoja tokią metodiką kuriančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų kolektyvo vadovas, medicinos profesorius, habilituotas daktaras Virgilijus Ulozas.
Balso įrašo analizė palengvintų darbą gydytojams: jos padiktuotus ligos įtarimus galutinai patvirtintų pažeisto organo audinio tyrimas.
„Balso teikiamas signalas mažai panaudojamas medicinoje, kaip, tarkim, širdies ūžesių teikiama informacija. O balse juk slypi daug informacijos apie žmogaus amžių, lytį, nuotaikas, net kultūrinį kontekstą.
Ne vien iš sakomo teksto galime suvokti, kas su mumis kalba – poetas ar nuolatinis įkalinimo įstaigų gyventojas”, – paaiškino V.Ulozas.
Ligą nustatys telefonu?
Patyrę gydytojai ir plika ausimi išgirsta balso pokyčius, tačiau specialus įrenginys būtų kur kas tikslesnis.
Taip sunki gerklų liga būtų nustatoma anksti, kai pats žmogus dar nė neįtaria, kad yra užkluptas negalavimo.
Be to, dabar egzistuojantys tyrimai gali būti nemalonūs ar net sukelti skausmą.
Pasak V.Ulozo, toks tyrimas galėtų padėti diagnozuoti ir neurologines ar psichikos ligas.
Įgyvendintas toks projektas ilgainiui galėtų būti pasiekiamas daugeliui žmonių – galbūt net įrašą nusiuntęs mobiliuoju telefonu žmogus sulauktų arba nuraminimo, arba patarimo kreiptis į medikus dėl išsamesnių tyrimų.
„Taip žmogus anksčiau patektų pas medikus, nes dabar į vos juntamus balso pokyčius retai kas reaguoja ir ima rūpintis sveikata”, – kalbėjo profesorius V.Ulozas, nedvejojantis, kad kuriamas įrenginys palengvintų darbą pasaulio medikams.
Apsauga nuo klastotojų
„Sovietiniais laikais kokybės ženklas nebuvo dedamas ant adatos, mat vietos nepakakdavo. O mes tai galime padaryti”, – šypsodamasis aiškino Kauno technologijos universiteto profesorius Sigitas Tamulevičius.
Jis vadovauja mokslininkų kolektyvui, kuriančiam metodiką, kaip nanotechnologines apsaugines žymes pritaikyti didelės vertės prekėms.
Akimi nematomos žymės saugotų gaminius nuo padirbėjų klastos. Iš itin smulkių dalelių sudarytu piešiniu būtų žymimos prabangos prekės, meno kūriniai, stambios pinigų kupiūros.
Ar brangus daiktas yra originalus, ar padirbtas, būtų galima patikrinti specialiu aparatu.
„IBM patikino, kad tokia metodika būtų paklausi”, – sakė S.Tamulevičius, besitikintis, kad jo vadovaujamo kolektyvo išradimas sudomintų itin brangių daiktų, tarkim, laikrodžių, gamintojus.
Jei daiktas labai brangus ir to pageidauja gamintojas, ženklinti nanotechnologijų žymenimis būtų galima ne tik pačią prekę, bet ir atskiras jos detales.
Vykdo šešis projektus
LTC užduotis – apsaugoti tokių išradimų autorių teises ir jas parduoti už deramą kainą.
LTC jau vykdo šešis mokslo tyrimų projektus, mokslininkai stažavosi tarptautinėse IBM laboratorijose.
Viliamasi, kad laboratorijose Ciuriche (Šveicarijoje) ir Haifoje (Izraelyje) artimiausiais metais galės stažuotis kelios dešimtys Lietuvos mokslo talentų.
Siekis – sava laboratorija
Vienas LTC siekių – kad ilgainiui IBM pasaulinio lygio laboratoriją įsteigtų ir Lietuvoje.
„Mokslininką reikia skatinti ne tik atlikti tyrimus, rengti mokslinius straipsnius, bet ir pasirūpinti patentu bei komercija.
Bendradarbiavimas su tokia įmone kaip IBM stiprina pasitikėjimą savimi ir supratimą, kad esi ne vienas, kad esi reikalingas”, – aiškino LTC valdybos pirmininkas Valdas Monkus.
Jis šiuo metu yra banko „Snoras” viceprezidentas ir administracijos vadovo pavaduotojas informacinėms technologijoms.
Tačiau anksčiau V.Monkus 16 metų dirbo būtent IBM korporacijoje.
Pelną dalysis perpus
Tiesa, IBM koją į Lietuvos rinką įkėlė anaiptol ne labdaros sumetimais: ateityje ši korporacija tikisi uždirbti pelno.
Tarkim, jeigu lietuvių išradimas patentuojamas Japonijoje ar kur nors kitur bei pradedamas ten naudoti, uždirbti pinigai tuomet dalijami perpus: tarp IBM ir Lietuvos.
Psl. Ankstesnis 1 2 3
„Taip pinigai grįžta į LTC ir skiriami mokslui skatinti.
Centrui tenka organizatoriaus vaidmuo, taip pat jis – jungiamoji grandis tarp mokslo ir verslo bei pagalbininkas rūpinantis patentais.
Rūpinimasis patentais dažnai atbaido mokslininkus, nes tai susiję su didžiule biurokratija”, – aiškino V.Monkus.
Pasak jo, LTC nėra prisirišęs vien prie IBM ir ieško kitų partnerių. Tačiau kol vyksta derybos, jų pavadinimai neskelbiami.
Lietuvoje per ankšta
Tomas Deržanauskas
LTC generalinis direktorius
„Mes galime didžiuotis savo mokslo išradimais, tačiau mokslininkas, atradęs unikalų dalyką, padovanoja jį kitiems perskaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje arba parduoda savo intelektinę nuosavybę kokiai nors bendrovei, kuri iš to uždirba milijoninį pelną.
Tiems, kurie priekaištavo, kad atiduosime pusę naudos IBM, atsakiau: labiau būčiau linkęs turėti patentą perpus su IBM negu 100 procentų nuosavybę patento, kurio niekas neperka ir kuris niekam nereikalingas. IBM per 20 metų sugebėjo investuoti į tuos mokslinius tyrimus, kurie atsiperka.
Atlikti pasaulinio lygio išradimą ir jį apsaugoti vien Lietuvoje vargu ar prasminga. Greičiausiai mūsų šalyje neatsirastų klientų, kurie galėtų deramai sumokėti ir įsigyti tokias teises.
Kol kas iš visų po LTC sparnu vykdomų darbų labiausiai pasistūmėjo mokslininkų projektas, kurio metu kuriamas įrenginys, skirtas diagnozuoti gerklės vėžį pagal žmogaus balso įrašus.
Dar vienas atliekamas tyrimas – kaip perduoti duomenis pasitelkiant šviesą. Šį kvantinių elektrodinamikos efektų nanofotoninėse silicio struktūrose veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo gerinimo projektą vykdo mokslo daktaras Raimondas Petruškevičius bei jo kolega profesorius Gediminas Račiukaitis.
Sukurta technologija, be kurios negalėtų apsieiti nė vienas elektronikos gamintojas, reikštų, kad įgytume patentą, kurį turėtų pirkti bet kuri pirmaujanti aukštųjų technologijų bendrovė, kad išsilaikytų konkurencinėje kovoje.
Kadaise manęs paklausė, kaip Lietuvai tapti turtinga šalimi. Mano atsakymas buvo toks: mums reikia kurti tokias technologijas, kurios daro įtaką pasaulinėms rinkoms.
Tarkim, sukūrę technologiją, kuri nustebintų kompiuterių gamintojus, daug išloštume – mums būtų mokama už kiekvieną pagamintą ir parduotą kompiuterį.”
Mūsų šalis kol kas velkasi uodegoje
Į mokslo tyrimus Lietuva kasmet investuoja apie 700 mln. litų. Tai – 2 kartus mažiau nei ES vidurkis.
Europos Komisijos 2011 m. birželį paskelbta ES inovacijų ir konkurencingumo ataskaita rodo, kad verslo investicijos į inovacijas Lietuvoje išliko itin mažos ir sudarė vos 0,2 proc. BVP (Europos Sąjungos vidurkis – 1,25 proc. BVP).
Inovacijų lyderės – Danija, Suomija, Vokietija, Švedija.