Kai 1959 m. baigėsi Kubos revoliucija, salos gyventojams buvo uždrausta pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą. Juo buvo galima tik keistis.
Neleista nekilnojamojo turto ir palikti testamentu. O tie, kurie išvykdavo už Kubos ribų, netekdavo jokių teisių į turėtą būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą.
Naujasis įstatymas – dalis reformų, kurias įgyvendinant siekiama padėti smunkančiai Kubos ekonomikai. Taip pat juo tikimasi sumažinti gyvenamojo būsto stygių.
Tačiau kai kurie apribojimai vis dėlto išliko. Pavyzdžiui, kubiečiai gali turėti tik vieną būstą, kuris registruojamas kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, ir dar vieną – užmiestyje, poilsio zonoje. Įteisinti sandorį, kuriuo keičiamos nuosavybės į nekilnojamąjį turtą teisės, privalu šalies pagrindiniame banke. Už tai bus imamas 8 proc. mokestis.
Kuboje gyvena 11,2 mln. žmonių. Praėjusiais metais gyvenamojo būsto deficitas šalyje buvo 600 tūkst. namų, o 50 proc. būstų yra itin prastos būklės ir jiems būtinas rimtas remontas.