„Neseniai Dmitrijus Anatoljevičius Medvedevas „dvidešimtuko“ susitikime apie tai kalbėjo. Jis sakė, kad mes, būdami TVF nariai per TVF instrumentus galėtume dalyvauti šiame bendrame darbe. Mes
suinteresuoti, kad euro zonoje nebūtų problemų, kad jos būtų minimalizuotos“, - po pasibaigusio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalių vyriausybių vadovų susitikimo spaudos
konferencijoje pareiškė V.Putinas.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde sekmadienio vakarą atvyko į Maskvą pasiūlyti Rusijos valdžiai pasidalyti naftos doleriais įklimpusioms į skolas euro zonos šalims gelbėti.
Ch.Lagarde Maskvoje praleis čia dvi dienas, o tada vyks į Kiniją ir Japoniją.
„Mes to nesiesime nei su energetika, nei su kitais dalykais, tačiau dirbdami šioje tarptautinėje organizacijoje, žinoma,
tikimės, kad jeigu tokios šalys kaip Rusija, Kinijos Liaudies Respublika aktyviai prisidės prie pasaulinių pastangų situacijai
gerinti, tai atsispindės mūsų statuse tokiose organizacijose kaip TVF ir kitose panašiose struktūrose“, - pridūrė V.Putinas.
Maskva yra pareiškusi, jog pasirengusi dvišalėms deryboms su krizės apimtomis šalimis, bet apskritai pinigų euro zonai nežadėjo.
Kalbėdamas apie įvykusį ŠBO vadovų susitikimą V.Putinas pažymėjo, kad jame euro zonos problemoms buvo skirta ne itin daug dėmesio, Svarstytos daugiausia šios organizacijos šalių problemos.
„Na žinoma, tai, kas vyksta euro zonoje, pas mus atsispindi, ir atsispindi tiesiogiai. Tačiau mes, šiaip ar taip, nei Rusijoje, nei Kinijoje - tai pagrindinės vis dėlto ŠBO šalys pagal ekonominį potencialą - tokių problemų kaip euro zonoje neturime“, -
pažymėjo V.Putinas.
Rusijos finansų ministerijos pareigūnai sakė, kad Maskvai reikia aiškumo ir išsamios ataskaitos apie Europos gelbėjimo plano detales, taip pat dėl to, kas bus atsakingas už finansinių garantijų išdavimą.
Rusijos vyriausybė kol kas pažadėjo duoti tik 10 mlrd. dolerių ir tik kaip investicijas į TVF obligacijas.
Europos lyderiai siekia, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) pajėgumas išaugtų iki 1 trln. dolerių.
Anot V.Putino, nei Rusijoje, nei Kinijoje nėra tokios „viršribinės“ valstybės skolos kaip euro zonos šalyse.
Vidutinė skola, nurodė jis, yra apie 85-87 proc.; kai kuriose šalyse - daugiau kaip 100. „Mūsų šalyse to nėra, Rusijos valstybės skola - 10 proc., ir joje tik 3 proc. pasiskolinta užsienyje, faktiškai nulinė skola“, - nurodė premjeras.
Vadinasi, anot jo, visa tai rodo gerą finansų sveikatos būklę.