Apie funkcionalių plataus naudojimo torio reaktorių diegimą branduolinės inžinerijos specialistai svajoja jau keletą dešimtmečių, potencialius tokių reaktorių privalumus akcentuoja ir aplinkos apsaugos specialistai. Palyginti su uranu, toris yra skalsesnis, o jį eksploatuojant į aplinką beveik neišskiriama anglies dioksido, taigi, klimatui jis mažiau pavojingas nei iškastinis kuras, toks, kaip anglis.
Bhabhos atominių tyrimų centro Mumbajuje direktorius Ratanas Kumaras Sinha sakė jo vadovaujamą specialistų komandą šiuo metu aktyviai ieškant reaktoriaus statybai tinkamos vietos bei atliekant „patvirtinamuosius konstrukcijos testus“.
Pasak jo, pagrindiniai fiziniai ir inžineriniai aspektai jau aptarti, pažangus toriu varomas vandens reaktorius baigiamas projektuoti. Pranešama, jog vieta reaktoriui – greičiausiai netoliese jau veikiančios branduolinės elektrinės - bus parinkta per artimiausius šešis mėnesius, dar pusantrų metų prireiks kontrolės formalumams bei tiksliam reaktoriaus poveikiui aplinkai nustatyti, taigi, reaktoriaus statybos darbai turėtų būti pradėti 2013-ųjų rudenį.
R.K.Sinhos teigimu, statybos neturėtų trukti ilgiau nei šešerių metų, taigi, tikėtina reaktorių pradėsiant funkcionuoti dar šiame dešimtmetyje. Numatoma, jog reaktorius pagamins per 300 megavatų elektros, maždaug ketvirtį to, ką Vakaruose pagamina įprastas naujas branduolinis reaktorius.
R.K.Sinha sakė šiuo metu Indiją taip pat derantis dėl tradicinių branduolinių reaktorių eksporto: užsienio valstybėms siūloma įsigyti 220MW ir 54MW slėginius vandens reaktorius, pasiūlymu atvirai domisi Kazachstanas bei keletas Persijos įlankos valstybių.
Funkcionalaus torio reaktoriaus pagaminimas taptų perversmu energijos gamybos sektoriuje. Torio – gamtoje aptinkamo radioaktyvaus elemento, pavadinto norvegų griaustinio dievo vardu – naudojimas atominei energijai išgauti nėra nauja technologija: Jungtinėse Valstijose 6-7 praėjusio amžiaus dešimtmečiais analizuota torio panaudojimo galimybė, tačiau vėliau nuspręsta verčiau rinktis uraną.
Teigiama, jog uranas pasirinktas dėl parankumo tuo metu nepaprastai aktualiai karinei pramonei.
Kitaip nei uranu, toriu varomas reaktorius nesukelia ginklų proliferacijos, be to, tinkamomis sąlygomis funkcionuojantys torio reaktoriai būtų mažiau kenksmingi aplinkai ir žmonėms, o nelaimės atveju radioaktyvios nuotėkos visiškai neutralizuotųsi ne per tūkstančius, o per keletą šimtų metų.
Pasaulio susidomėjimas toriu auga dar ir todėl, kad urano atsargos sparčiai senka, o toris yra bent tris-keturis kartus skalsesnis ir 200 kartų energetiškai tvaresnis. Indijos torio atsargos yra vienos gausiausių planetoje.