Ceremonijoje, įvykusioje Vokietijos mieste Liubmine, dalyvavo ministrai pirmininkai: Nyderlandų Markas Rutte ir Prancūzijos Francois Fillonas, taip pat ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris.
Vokietijoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį po pietų oficialiai atidarė Rusijos ir Vokietijos dujų magistralę.
Svečias iš Maskvos aiškino, kad Rusija labai gerai
vertina Vokietijos vadovybės poziciją, tai, kad ji nepamiršta
tragiškų abiejų šalių istorijos laikotarpių ir nusiteikusi iš
jų pasimokyti.
„Istorijos pamiršti negalima, aš dėkoju Vokietijos prezidentui
už jo pasakytus žodžius, kad būtina pasimokyti iš mūsų
praeities“, - sakė D.Medvedevas spaudos konferencijoje su Vokietijos
prezidentu Christianu Wulffu.
Kaip pabrėžė D.Medvedevas, „Rusijos ir Vokietijos santykiai yra
pavyzdys, kaip iš sudėtingo santykių etapo galima pereiti ne tik
prie geros kaimynystės santykių, bet prie strateginių santykių“.
Savo ruožtu Ch.Wulffas taip pat pažymėjo: „Mes neturime
pamiršti, kad prieš 70 metų Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą,
atnešdama didelių bėdų ir kančių“.
Ir Rusijos gyventojai,
ir Vokietijos gyventojai linkę manyti, kad per pastaruosius dešimt
metų abiejų šalių bendradarbiavimas išaugo (atitinkamai 28 ir 53
proc.).
Daugiau kaip ketvirtadalis apklaustųjų abiejose šalyse mano,
jog bendradarbiavimo ribos liko tokios pačios (27 proc. ir 29 proc.)
ir tik nedaugelis pažymi, kad jis sumažėjo (9 proc. ir 7 proc.),
pranešė antradienį agentūrai „Interfax“ Rusijos viešosios
nuomonės tyrimo centro (RVNTC) sociologai.
Jie pristatė bendro Rusijos ir Vokietijos tyrimo, skirto šalių
bendradarbiavimui energetikos srityje, duomenis. Vokietijoje tyrimą
atliko Sociologijos tyrimų ir strateginės analizės asociacija
„Forsa“.
Kaip parodė tyrimas, respondentai abiejose šalyse teigiamai
apibūdina Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimą energetikos
srityje: harmoningais ir pasitikimais juos laiko 59 proc. Rusijos
gyventojų ir 47 proc. vokiečių. Tačiau Vokietijoje yra kur kas
daugiau nei Rusijoje tų, kurie veikiau neigiamai vertina šalių
bendradarbiavimo pobūdį (37 proc., palyginti su 12 proc. tarp
Rusijos gyventojų).
Panašios Rusijos ir Vokietijos gyventojų nuomonės ir klausimu,
kuriai iš šalių naudingiau bendradarbiauti energetikos srityje: ir
Rusijos gyventojai, ir vokiečiai įsitikinę, kad jis vienodai
naudingas abiem šalims (atitinkamai 48 proc. ir 51 proc.)
Tačiau Rusijos gyventojai dažniau nei vokiečiai linkę manyti,
kad bendradarbiavimas duoda daugiau pliusų pačiai Vokietijai (22
proc.), o vokiečiai, priešingai, kad jis naudingesnis Rusijai (35
proc.).
Vokietijoje mažiau naudojant atominės energijos, o daugiau kitų
energetikos šaltinių, visų pirma gamtinių dujų, dauguma Rusijos
gyventojų, kaip išsiaiškino RVNTC, prognozuoja, kad ir toliau
stiprės bendradarbiavimas su Vokietija (41 proc.).
Tuo įsitikinęs dažniausiai jauni Rusijos gyventojai (46 proc.).
Ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) mano, kad tai niekaip
neatsilieps bendradarbiavimo mastams. Mažuma - tie, kurie įspėja,
kad Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo mastai mažės (11 proc.).
„Šio dujotiekio atidarymas yra didelis įvykis, svarbus
stiprinant ryšius tarp Rusijos ir Vokietijos, tarp Rusijos ir
Europos, - D.Medvedevas sakė prieš šią ceremoniją. - Tai taip pat
yra žingsnis užtikrinant energetikos išteklių tiekimą Europai.“
A.Merkel sakė, kad „Nord Stream“ yra „vienas iš didžiausių
mūsų laikų infrastruktūros projektų“ ir kad Rusija yra esminė ir
patikima energetikos partnerė.
Pirmuoju iš planuojamų dviejų 1 224 kilometrų ilgio vamzdynų,
nutiestų Baltijos jūros dugnu, gamtinės dujos iš telkinių Sibire
pradėjo tekėti tiesiogiai į Vokietiją.
Šį projektą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Rusijos
valstybinė dujų milžinė „Gazprom“, Vokietijos koncernai BASF ir
EON, Olandijos bendrovė „Gasunie“ ir Prancūzijos energetikos įmonė
„GDF Suez“.
Kai abu „Nord Stream“ vamzdynai pradės veikti visu pajėgumu
ateinančių metų pabaigoje, jais tikimasi mažiausiai 50 metų
tiekti Europos Sąjungai (ES) 55 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet.
Šio dujų kiekio pakaks aprūpinti maždaug 26 mln. namų, nurodė
„Nord Stream“ atstovai. „Nord Stream“ eksploatacija pradedama tuo metu, kai Europos
Sąjunga (ES) ėmėsi iš naujo vertinti savo energetinę
priklausomybę nuo Rusijos, šiuo metu tiekiančios daugiau nei
ketvirtadalį Europoje suvartojamų dujų.
Rusija šį vamzdyną techninėmis dujomis pradėjo pildyti dar
rugsėjį.
Maskva tikisi, kad „Nord Stream“ padės sumažinti
priklausomybę nuo Ukrainos ir kitų tranzito šalių, su kuriomis
kildavo konfliktų dėl kainų, kai kada netgi sutrikdydavusių dujų
tiekimą.
Tačiau dėl šio projekto buvo įnirtingai ginčijamasi nuo pat
2005 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir
buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis vadovavo šios sutarties pasirašymui. Šiuo metu G.Schroederis yra „Nord Stream“ valdybos pirmininkas.
Lenkija ir Baltijos šalys ilgą laiką reiškė nerimą dėl
„Nord Stream“, aplenkiančio jų teritorijas, argumentuodamos, kad bus
paliktos likimo valiai, kai mėgins derėtis dėl dujų tiekimo iš
Rusijos. Švedijai reiškė didelį susirūpinimą dėl galimų ekologinių
pasekmių Baltijos jūrai, kai vamzdynas bus nutiestas jos dugnu,
tačiau „Gazprom“ šių argumentų nesureikšmino.
Tačiau kritikai sako, kad „Nord Stream“ politiniame lygmenyje dar labiau susies Europos Sąjungą su Rusija, nors nėra išsklaidytos
rimtos abejonės, ar Maskva pasiryžusi laikyti demokratijos ir
įstatymų viršenybės principų.
„Nord Stream“ padidins tiekimo saugumą, tačiau taip pat padidins
priklausomybę nuo Rusijos, - šią savaitę rašė konservatyvios
pakraipos Vokietijos dienraštis „Allgemeine Zeitung“. - Šie
ištekliai per daug svarbūs, kad priklausytų nuo vieno tiekėjo -
svarbiausia įvairovė. ES turi skatinti tiekimo projektus, kurie
nepatirtų Rusijos įtakos.“
Tačiau A.Merkel tvirtino, kad Rusija gali būti patikima
pagrindinė Europos energetikos sąjungininkė. „Kalbant apie energetikos išteklių tiekimo užtikrinimą, be
abejo, taip pat privalome kalbėtis apie diversifikaciją, tačiau
galime sakyti, jog neskaitant diversifikacijos, Rusija yra viena
išskirtinių mūsų energetikos išteklių tiekėjų“, - sakė ji.
„Tiekimo šaltiniai turi būti patikimi. Štai kodėl mes
dešimtmečius liksime prisirišę vieni prie kitų“, - pridūrė
kanclerė.