Jo nuomone, mažai tikėtina, kad Lietuvoje vėl sparčiai daugės paskolų, nes, baimindamiesi naujos krizės, skolintis bijo tiek gyventojai, tiek verslininkai. Be to, tikėtina, kad dėl neramumų finansų rinkose augs ir paskolų palūkanos.
- Kaip Europos skolų krizė paveiks Lietuvoje veikiančius bankus?
- Tiesioginio poveikio dėl Graikijos krizės Lietuvos bankai nepajus.
Pagrindiniai šalies bankai priklauso Švedijos bankams, o šios šalies ekonomikos perspektyvos yra geros. Be to, Skandinavijos bankai nerizikuoja Graikijos krizės metu patirti tokių nuostolių, kaip Prancūzijos ar Vokietijos bankai, nes jie neturi tiek daug nuvertėjančių Pietų Europos valstybių vertybinių popierių.
Nors kai kurie Lietuvos bankai patys turi įsigiję Pietų Europos valstybių skolos, tačiau tas kiekis nėra reikšmingas.
Krizės poveikį Lietuvos bankai daugiau pajus tuo, kad jiems pabrangs resursai – visoje finansų rinkoje griežtėja skolinimo sąlygos, auga tarpbankinių palūkanų normos. Tai reiškia, kad skolinimasis brangs: jei bankai brangiau skolinasi rinkose, tai ir mums palūkanos auga.
Dar didesnis bus netiesioginis poveikis per ekonomiką. Mechanizmas paprastas: jei dėl krizės euro zonoje ir likusioje Europos dalyje augimas lėtėja, tai ir mūsų padėtis darosi blogesnė. Juk Lietuvos atsigavimas buvo susijęs su eksporto augimu.
Dėl to įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis gal ir neblogės, bet atsigavimas tikrai gali sulėtėti labiau, nei prognozuojama dabar.
Todėl gali nustoti gerėti ir bankų paskolų kokybė. Šiuo metu bankininkystės sistema yra pelninga, nes gerėjant paskolų portfelio kokybei bankai sumažina atidėjimus blogoms paskoloms. Tokie sumažinimai yra įskaitomi kaip bankų pelnas.
- Šįmet bankų išskolintų pinigų kiekis nustojo mažėti, tačiau ryškesnio jo augimo irgi nematyti. Ko galima tikėtis ateityje?
- Aš asmeniškai nematau galimybės, kad prasidės naujas skolinimo proveržis. Nematau, kaip galėtų atsirasti didelis poreikis skolintis ir skolinti. Nors pastarąjį ketvirtį kredito portfelis jau rodo atsigavimą, bet manau, kad artimiausiais metais portfelio augimas, jei toks ir bus, tai tik vienženklis, pora procentų per metus.
Dėl Graikijos problemų ateities neapibrėžtumai pasidarė itin dideli. Lietuvoje valstybinis sektorius ir valstybės įmonės vis dar skolinasi, bet privatus sektorius jau skolinasi atsargiau. Vyrauja nuojauta, kad paklausa užsienio rinkose taip sparčiai nebeaugs, todėl verslininkai neskuba investuoti į gamybos įrenginius. Nekilnojamojo turto rinka yra apmirusi, naujų projektų nebepradedama, tik baigiami senieji.
Bankų ateitis labai priklausys nuo to, ar bus išspręstos euro zonos problemos. Jei tai įvyktų, visiems būtų paprasčiau – atsirastų daugiau optimizmo, bankams būtų lengviau skolinti, verslas būtų labiau linkęs prisiimti riziką.
- Europos bankams yra nurodyta laikyti daugiau nuosavų lėšų, palyginti su išduotomis paskolomis. Žiniasklaida pastebi, kad užuot kaupę papildomas lėšas, bankai yra linkę mažinti savo turtą – valdomus verslus, paskolas. Kiek tai pasijus Lietuvoje?
- Didesnį kapitalo pakankamumo reikalavimą bankai gali įgyvendinti dviem keliais: arba didinti kapitalą, arba mažinti paskolų portfelį.
Šiuo metu Europos bankams didinti kapitalą yra sudėtinga. Kol skolų krizė neišspręsta, pritraukti pinigų rinkoje brangu, nes daugelis bijo bankams skolinti, nenori rizikuoti. Todėl bankams nelieka kito pasirinkimo, kaip mažinti išduotų paskolų portfelius. Tą jie ir daro.
Bankams gresia dideli nuostoliai, jei nuvertėtų turimi Pietų Europos vertybiniai popieriai. Kol skolų problemos nebus neišspręstos, tol nežinosime, kokia jų padėtis. Todėl pagrindinis iššūkis Europoje yra išspręsti Graikijos skolų krizę.
Manau, papildomo kapitalo reikalavimai didelio poveikio Lietuvos bankų veiklai neturės. Daug svarbiau, kad bankai matytų galimybes, kur skolinti. Lietuvoje noro mažinti valdomą turtą kol kas nesijaučia. Priešingai, paskolų rinka jau šiek tiek atsigavo.
Skandinavijos bankų, kurie valdo lietuviškus bankus, padėtis yra palyginti geresnė, nei bankų kitur Europoje. Tai jiems padeda, jie gali mažiau galvoti apie skolų portfelio mažinimą, daugiau – apie subalansuotą kreditavimą.
Skolinti verslui bankai yra suinteresuoti: valstybių vertybiniai popieriai jau nebėra tokia patraukli investicija, kaip anksčiau, o pinigus reikia kažkur naudoti.
Bankai Europoje skelbia apie atleidžiamus darbuotojus. Ką tai reiškia – ar bankai nebesitiki augimo artimiausiu metu?
Tiesiog bankai veiklos apimtys sumažėjo. Baltijos šalyse skolinimasis anksčiau augdavo keliasdešimt procentų per metus, o dabar jis tik mažėja. Dalis bankų darbuotojų iš paskolų augimo buvo perkelti blogoms paskoloms administruoti.
Dabar jau aišku, kad tokiais tempais, kaip anksčiau, nebeaugsime. Didelio poreikio turėti daug pardavimo darbuotojų bankuose nebėra. Auga tik blogas paskolas ar riziką valdančių padalinių poreikis. Žmonių bankams reikia nebe tiek daug, kai tada, kai reikėjo dalinti paskolas.
Natūralu, kad darbuotojų skaičius bankuose traukiasi.
Lietuvoje ta tendencija buvo prieš porą metų, aš negirdėjau, kad darbuotojai būtų atleidžiami dabar.