„Yra panašumų tarp mūsų požiūrio į kai kuriuos reiškinius ir Pietų Europos valstybių požiūrio į reiškinius. Jei mums buvo skirta pakankamai laiko, būtume „prisigrybavę“ taip, kaip prisigrybavo kai kurios pietų valstybės. Dėl tiesiog bendros žmogiškos pagundos išlaidauti už lengvus pinigus“, - sakė I.Šimonytė trečiadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) diskusijoje.
I.Šimonytė visą savo karjerą nuo 1997-ųjų, kai baigė universitetą, praleido Finansų ministerijoje. Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore – tuo metu tai buvo aukščiausios nepolitinės pareigos ministerijoje. 2009-aisiais ji pakeitė Briuselin išvykstantį finansų ministrą Algirdą Šemetą.
Būdama ministre ji dažnai apgailestavo, kad prieškriziniais laikais Lietuva nesugebėjo sukaupti atsargos fondo, vietoj to jos išlaidos nuolat viršijo pajamas. Prasidėjus 2008-ųjų krizei, kai Lietuvos ekonomika stipriai sumažėjo, o biudžeto pajamos krito, vyriausybė ėmėsi skubiai karpyti išlaidas.
TSPMI diskusijoje Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas sakė nebesantis tiek tikras euro zonos ateitimi, kaip anksčiau.
„Birželio mėnesį Tarptautinių atsiskaitymų banke buvo diskusija apie euro zonos reikalus. Kolega iš Nigerijos sėdėjo prie stalelio ir sakė, euras yra miręs reikalas. Jis sakė, kad ateitis yra Azijoje. Aš jam ironiškai sakiau, „susitiksime po poros metų, pažiūrėsime“.
Dabar nebesu toks tikras, kaip tada. Ypač pažiūrėjus, kas darosi su Italijos vertybiniais popieriais. Bet pagyvensime ir pamatysime, kaip bus“, - pasakojo V.Vasiliauskas.
Jis svarstė, kad Graikijos problemų priežastis – galimybė pigai skolintis.
„Manau, pagrindinė problema – pigus skolinimasis. Sukurta gerovės iliuzija, kuri buvo pagrįsta skolintais pinigais ir atotrūkiu nuo realybės. Graikija išlaidavo kaip turtinga valstybė, nors jos pajamos buvo gerokai mažesnės, nei turtingųjų“, - dėstė jis.
Lietuvos banko vadovas sakė nematantis skirtumo, ar laikyti savo santaupas eurais, ar litais.
„Paskui paduos tave į teismą už blogą patarimą“, - juokdamasi V.Vasiliauską įspėjo I.Šimonytė, kuri kiek anksčiau sakė nežinanti, kokia yra geriausia santaupų valiuta.
V.Vasiliauskas atsakė, kad kaip buvusio advokato teismo galimybė jo negąsdina.
Finansų ministrė I.Šimonytė savo ruožtu svarstė, kad dabartinės krizės suvokti kol kas nepavyksta.
„Ji nulemta daugelio dalykų – pamatinių problemų konstruojant ar įsiavizduojant euro zoną kaip projektą, atskirų valstybių elgsenos, taip pat kitų valstybių, kurios dabar jaučiasi labai teisios ar turinčios teisę kelti labai aukštus reikalavimus. Tai pat padarytomis klaidomis ar neteisingai nusiųstais signalais.
Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija yra tokia, kad nebelabai suprantame, kokio pobūdžio tai krizė – ar tikrai tik atskirų valstybių narių skolų krizė, ar konkurencingumo problema, ar jau globali problema, ar tik euro zonos problema.
Dėl šių veiksnių persipynimo labai sunku atsakyti, ar iš viso yra sprendimas šiais situacijai ir koks jis. Visiškai pritariu ironijai, kad kiekvienas naujas Europos vadovų susitikimas visada būna rekordinis, istorinis ir priėmęs neeilinius sprendimus, bet nepraeina nė dvi savaites ir tie sprendimai tampa analitikų, rinkų, investuotojų kvestionuojami. Mes vėl grįžtame prie kažkokios išeities pozicijos, kai paaiškėja, kad niekur nesame pasistūmėję.
Kas bebus, turės įtaką mums. Turime daug prekybinių interesų su daug eurozonos šalių. Bendras sentimentas tarptautiniame finansų pasaulyje turi mums įtakos įvairiais būdais, be to, esame tvirtai prisirišę prie valiutos kaip inkaro“, - svarstė ji.
Ministrė taip pat apgailestavo, kad euro zonos valstybės nenoriai dalijasi informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis – taip pat ir Lietuva – apie planuojamus sprendimus euro krizei spręsti. Viskas vyksta „ už uždarų euro zonos finansų ministrų durų“.
„Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame. Visiškai suvokiame ir suprantama, kad situacija euro zonoje yra sudėtinga, daug ką ji turi padaryti pati.
Požiūris „pas mus namie gaisras ir mes nelabai galime kalbėtis su kitais“ yra teisingas ir pagrįstas, bet tai nereiškia, kad kiti neturi teisės žinoti, kur gravituoja matymas. Ne visada galima suprasti, ko siekiama ir kokio sprendimo ieškoma.
Kas bebus, tai turės įtakos mums. Turime daug prekybinių interesų su daug euro zonos šalių. Bendras sentimentas tarptautiniame finansų pasaulyje turi mums įtakos įvairiais būdais, be to, esame tvirtai prisirišę prie valiutos kaip inkaro.“, - sakė ministrė.