Šį rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportas padidėjo 6,2 proc., importas - 2,6 proc. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 12,3, o importas - 8,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 5,7 proc., be mineralinių produktų - 15,3 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 3 kartus padidėjęs javų, 3,9 karto - aliejinių kultūrų sėklų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 20,5 proc. padidėjęs antžeminio transporto priemonių, 14,9 proc. - elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių importas.
2011 m. rugsėjį, palyginti su 2010 m. atitinkamu mėnesiu, eksportas padidėjo 29,2 proc., importas - 19,7 proc. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 24,6, o importas - 16,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 29,9 proc., be mineralinių produktų - 25,5 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 43,4 proc. padidėjęs naftos produktų, 2,6 karto - trąšų, 42,7 proc. - katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 14,7 proc. padidėjęs žalios naftos, 24,8 - antžeminio transporto priemonių, 27,1 proc. - katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.
2011 m. sausį-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 35,1 proc., importas - 34 procentais. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 32,5 proc., importas - 30,5 proc.. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 29,7 proc., be mineralinių produktų - 25,4 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 43,5 proc. padidėjęs naftos produktų, 68 procentais - antžeminio transporto priemonių, 98 procentais - trąšų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 37,1 proc. padidėjęs žalios naftos, 70,9 proc. - antžeminio transporto priemonių, 38,3 proc. - katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.
Šiais metais svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (16,1 proc.), Latvija (10,1 proc.), Vokietija (9,4 proc.) ir Lenkija (7 proc.). Svarbiausios importo partnerės - Rusija (33 proc.), Vokietija (9,9 proc.), Lenkija (9,1 proc.) ir Latvija (6,6 proc.).
Didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineralinių produktų (25,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (9,5 proc.) eksportas. Didžiausią importo dalį sudarė mineralinių produktų (35 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (11,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,5 proc.) importas.
Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas
Aleksandras Izgorodinas, nors Lietuvos eksporto apimtys ir toliau
auga, visgi reikia pripažinti, kad šiandien stebima eksporto plėtra
yra gerokai kuklesnė nei 2011 m. pradžioje.
Pvz., 2011 m. liepos-rugsėjo mėnesiais
(lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai) vidutinis Lietuvos
eksporto augimas siekė 26 proc., arba dvigubai mažiau nei vidutinis
metinis eksporto augimas 2011 m. sausio-kovo mėnesiais (51 proc.). O
įvertinant naujausias makroekonomines tendencijas užsienio rinkose,
vargu ar rugsėjo mėnesį užfiksuota paspartėjusi eksporto plėtra
išsilaikys iki metų pabaigos, kas pirmiausiai susiję su
lėtėjančiomis pasaulio ekonomikos apsukomis.
Pasak A.Izgorodino, ūkio sulėtėjimo
tendencijos itin ryškiai stebimos euro zonoje, kuriai tenka 60 proc.
lietuviško eksporto. Pramonės – ūkio augimo variklio –
aktyvumas euro zonoje lėtėja nuo 2011 m. antrojo pusmečio
pradžios, o užsitęsę neramumai finansų rinkose ir padidėjusi
įtampa tarpbankiniame sektoriuje skatina įmones atidėti
investicijas, o vartotojus – didinti taupymą ir mažinti
vartojimą.
„Vertinant išankstinius ekonominius
rodiklius, panašu, kad 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje
letargišką euro zonos augimą gali pakeisti nedidelė recesija.
Negana to, su ekonominiais iššūkiais pastaruoju metu susiduria ir
Lietuvai svarbios NVS rinkos (kurioms tenka 28 proc. lietuviško
eksporto). Rusijos ūkio augimas pradėjo lėtėti dėl mažėjančių
viešojo sektoriaus išlaidų. Be to, sudėtinga ekonominė situacija
išlieka Baltarusijoje, kur rublio devalvacija sumažino vietinių
gyventojų perkamąją galią, o valiutų trūkumas dar labiau
apsunkino vartojimą“, - komentuoja A.Izgorodinas.
LPK nuomone, dėl
lėtėjančios plėtros svarbiausiose užsienio rinkose Lietuvos
eksporto augimas 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pirmoje pusėje
palaipsniui lėtės. Laipsnišką eksporto lėtėjimą patvirtina ir
LPK neseniai
atlikta pramonės lūkesčių apklausa. LPK skaičiuojamas pramonės
lūkesčių indeksas rodo, kad ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį dauguma
(56 proc.) respondentų mano, kad eksporto apimtys išliks stabilios,
be ryškesnių augimo požymių. Negana to, sumažėjo įmonių,
prognozuojančių eksporto augimą (36 proc. ketvirtąjį ketvirtį
prieš 40 proc. trečiąjį ketvirtį).
A.Izgorodinas pastebi, jog
artimiausiu metu Lietuvos eksportuotojams teks atlaikyti ne tik
užsienio paklausos lėtėjimą, bet ir valiutų kursų nuvertėjimą
Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje, t.y. savotišką dvigubą
smūgį. Valiutų nuvertėjimas Lietuvai svarbiose užsienio rinkose
mažina lietuviško eksporto konkurencingumą, o tai neigiamai veikia
eksporto rodiklius. Pvz., eksportas į Baltarusiją smunka jau tris
mėnesius iš eilės (atitinkamai -18 proc., -8,5 proc. ir-10 proc.
2011 m. liepą, rugpjūtį ir rugsėjį), o eksporto srautai į
Lenkiją mažėjo liepą ir rugpjūtį (atitinkamai -11 proc. ir -24
proc.).