„Mums svarbu laisvoji rinka; mums nebūtinai reikia bendros
valiutos, - jis sakė užsienio žiniasklaidos asociacijai Berlyne. -
Ar Vokietija turės gyvenimą nebelikus euro? - Taip, turės.“
Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė jis.
A.Boerneris šiuos komentarus išsakė kitą dieną po to, kai
buvo paskelbta oficiali statistika, rodanti, jos Vokietijos eksporto
perviršis rugsėjį buvo didžiausias buvo per pastaruosius trejus
metus. Šis faktas byloja, kad šalies ekonomikos būklė gana gera,
nepaisant euro zonos skolų krizės.
Vokietija, kuri yra antroji didžiausia eksportuotoja po Kinijos,
rugsėjį pardavė užsieniui prekių ir paslaugų už 91,3 mlrd.
eurų - 0,9 proc. daugiau negu rugpjūtį. Sprendžiat pagal
statistiką, pakoreguotą pagal sezoninius skirtumus, šis rodiklis
buvo didžiausias nuo šalies suvienijimo.
BGA atstovauja Vokietijos eksportuotojams - daugiausiai smulkioms
ir vidutinio dydžio įmonėms. Pasak A.Boernerio, šioms bendrovėms
„eksporto apimtys į kitas euro zonos šalis priklauso ne nuo paties
euro, o nuo laisvosios rinkos ir muito mokesčių nebuvimo“.
A.Boernerio pareiškimai labai skyrėsi nuo Vokietijos kanclerės
Angelos Merkel ir kitų politinių lyderių pozicijos, jog „turi būti
padaryta viskas“, siekiant apsisaugoti nuo euro zonos subyrėjimo.
Tuo tarpu konsultacinių įmonių grupė „McKinsey“ savo neseniai
atliktoje studijoje daroma išvada, jog du trečdalius Vokietijos
ekonomikos augimo per pastarąjį dešimtmetį lėmė euro įvedimas.