Visos elektrinės statybos kainuos 3-5 mlrd. eurų (10-17 mlrd. litų), iš šių pinigų Lietuvoje bus išleista 2,5-3,1 mlrd. litų, pažadėjo valstybės valdomos Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus.
„Mūsų planavimo studijos vertinant elektrinės kainą rodė, kad tai yra 3-5 mlrd. eurų. Galiu tik patvirtinti, kad neišeiname iš šitos ribos. Tikimės, kad pirmas kuras į elektrinę bus įdėtas 2019 metais, o 2020 metais bus pagaminta pirmoji elektra“, - sakė R.Vaitkus.
A.Sekmokas sakė, kad elektrinės kaina jau apskaičiuota, tačiau ji gali mažėti. Pasak jo, dabar svarstoma, kiek darbų gali būti patikėta vietos įmonėms, tai mažintų elektrinės kainą. Tikslesnės prognozuojamos elektrinės vertės jis nesakė.
„Matome, kad elektros energijos kaina, pagaminta atominėje elektrinėje, yra tikrai konkurencinga, palyginti su dabartine elektros energijos kaina rinkoje. Tai jau matome. Bet konkretaus skaičiaus šiandien įvardinti negalime, nes jis dar gali nedidele dalimi pasikeisti.
Projekto pradžioje mes įvardindavome, kad elektrinės elektra turi būt pigesnė nei pagamintos dujų pagrindu. Dabar jau sakome, kad elektros energija bus pigesnė, nei šiandien elektra parduodama rinkoje“, - sakė A.Sekmokas spaudos konferencijoje.
Tiesa, „Hitachi-GE Nuclear Energy“ valdybos pirmininkas tokių pažadų, kaip A.Sekmokas, nebuvo linkęs dalinti.
„Atominė energetika yra konkurencinga. Dabar mes renkame duomenis ir skaičiuojame Visagino projekto kainą. Jai įtakos turi daug sąlygų. Mes pasiūlysime projekto kainą, nuo jos priklausys pagamintos elektros kaina“, - aptakiai sakė S.Saito.
Pasak A.Sekmoko, dokumentus elektrinei statyti planuojama pasirašyti „metų sandūroje“. Ankstesnio pažado juos pasirašyti iki metų pabaigos atsisakoma dėl politinių procesų partnerių valstybėse.
Pasak R.Vaitkaus, jau nuspręsta, kad elektrinė dirbs nepelningai – savo savininkams ji už savikainą atiduos pagamintą elektrą pagal iš anksto sutartas proporcijas. Pastarieji ją galės naudoti patys arba parduoti.
„Nesirenkame kito galimo modelio, kai elektrinė parduotų elektrą už rinkos kainą, gautų pelno, kurį savininkams išmokėtų kaip dividendus“, - sakė R.Vaitkus.
Vis dar planuojama, kad elektrinės statybose be „Hitachi“ dalyvaus Baltijos šalys ir Lenkija, sakė A.Sekmokas. Energingiausiai tarp valstybių yra nusiteikusi Estija, kalbėjo jis.
„Iš partnerių mums svarbūs du elementai: kiekvieno partnerio investicija ir, kas ne mažiau svarbu, rinka. Jei kiltų kalba – manau, tai neįvyks – apie jų atsisakymą investuoti, derėtumės dėl jų rinkos atvirumą Visagino elektrai“, - sakė A.Sekmokas.
„Niekas nėra įpareigojęs „Hitachi“ investuoti 51 procentų. Visi projekto dalyviai savo norus investuoti yra pareiškę, atsižvelgdami į savo finansines galimybes ir patrauklumą komercinės projekto dalies. Dabar norus deriname, tame dalyvauja visos šalys“, - dėstė R.Vaitkus.
R.Vaitkus skaičiavo, kad 2011-2050 metais atominės elektrinės projektas padidintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą 27,1 mlrd. litų, o įplaukas į biudžetą – 5 mlrd. litų.
„Dabar milijardas litų už elektrą iškeliauja į užsienį, po to ji būtų gaminama vietoje“, - lrytas.lt planus aiškino R.Vaitkus.
„Tai megaprojektas, šiame regione jis labai didelis, jo poveikį sunku įvertinti. Netiesioginė ir tiesioginė įtaka šalies BVP, biudžetui, finansinės investicijos yra sunkiai su kuo nors palyginamos per 20 pastarųjų metų“, - sakė R.Vaitkus.
Pasak jo, elektrinei tikimasi ir Europos finansinės paramos.
„Spalio 10 dieną pateikta informacija apie elektrinės projektą „Euratomui“. Ji yra pateikiama trys mėnesiai prieš pradedant labai svarbius darbus. Tokiu būdu Atvėrėme kelią normaliam dialogui su „Euratomu“, Europos investicijų banku. Tai, manau, palengvina kelią kalbėti su Europos institucijomis apie Europos finansų pritraukimą šiam projektui“, - sakė R.Vaitkus.