Vilniuje 7 daugiabučių gyventojai savo turtą iš namų administratoriaus perėmė jėga (nuotraukos)

„Buvo pakeistos dviejų šiluminių mazgų, šalto vandens įvado ir elektros įvado spynos. Užtrukome apie gerą valandą. Antstolis užfiksavo skaitiklių parodymus, patalpų būklę. Gaila, kad „Pašilaitos“ atstovai nedalyvavo“, - pasakojo Medeinos gatvės 21 namo gyventojas, gyventojų atstovas Eimutis Stankūnas.

Septynių namų gyventojai pasirašė jungtinės veiklos sutartis ir pasirinko naują administratorių. „Septynių Medeinos gatvės namų gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartis ir jas užregistravo Registrų centre, taigi juridiškai jų santykiai su savivaldybės skirtu namų administratoriumi baigėsi“, - aiškino naujojo administratoriaus, įmonės „Inreal pastatų priežiūra“, komercijos direktorius Tomas Maceina.

Jungtinės veiklos sutartį Registrų centras registruoja, kai ją pasirašo daugiau negu pusė namo gyventojų.

Medeinos gatvėje, 11 name gyvenantis Romas Pavolas, paklaustas, kaip elgsis, jei paslaugas teiks bei sąskaitas siųs ir naujasis, ir senasis administratoriai, jis tikino mokėsiantis tik naujajam. „Iškabinsim skelbimus, visi bus informuoti, kaip nuo lapkričio mokėsime naujam administratoriui. Nieko nebijome, žinome, kad mes teisūs“, - kalbėjo namo gyventojų atstovas R.Pavolas.

Gyventojai naująjį administratorių pasirinko dėl mažesnių kainų už paslaugas. „Mano butui kitos paslaugos kainavo virš šimto litų per mėnesį. Kai pradėjome judinti „Pašilaitą“ ir kalbėti apie kitą administratorių, jie sumažino įkainius, mokėjau 82 litus per mėnesį. Naujasis administratorius pasiūlė tas pačias paslaugas teikti už ne daugiau kaip 60 litų per mėnesį“, - aiškino R.Pavolas.

Senasis administratorius „Pašilaita“ nenori paleisti daugiabučių, yra apskundęs teismui Vilniaus savivaldybės sprendimą leisti gyventojams pasirinkti naują administratorių. „City service“, kuriai priklauso „Pašilaita“, atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis teigė, kad minėtuose namuose vyksta gyventojų tarpusavio konfliktas ir su pokyčiais sutinka ne visi.

„Didelė dalis gyventojų minėtuose namuose nė nenutuokia, kad grupė asmenų organizuoja administratoriaus keitimą. Žmonės toliau skambina mūsų skambučių centrui, prašo reguliuoti šildymą, atvykti likviduoti avarijų. Tačiau mums trukdoma atlikti savo pareigas. Ta dalis gyventojų, kurie keičia spynas, sukelia pavojų savo kaimynams. Tai yra nepateisinamas, neatsakingas elgesys“, - lrytas.lt teigė V.Mackonis.

„Teiginys, kad įregistravus jungtinę veiklą iš karto pasikeičia namo priežiūros statusas, yra netikslus. Kai administratorių paskiria savivaldybė, ji įsakymu administratorių įpareigoja prisiimti visą atsakomybę už namo priežiūrą. Jei kas nors name nutinka dėl galimos nepriežiūros, kam nors padaroma žala – atsakingas yra administratorius. Juridiškai toks įpareigojimas gali būti panaikintas tik kitu savivaldybės įsakymu. Šiuo atveju įsakymo nėra, todėl jei tame name, neduokdie, nuskiltų tinko gabalas ir sudaužytų kokį automobilį, atsakomybė tektų „Pašilaitai“.  

Laikantis teisinės procedūros, veiksmų seka yra tokia: mes turime sulaukti iš savivaldybės tarpinio atsakymo, įpareigojančio per mėnesį suruošti dokumentus ir perduoti namo valdymą jungtinei veiklai; tuomet turi būti išleistas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, panaikinantis „Pašilaitos“ paskyrimą administratoriumi. Šiai dienai iš esmės mūsų atstovai nėra matę net tarpinio atsakymo“, - aiškino V.Mackonis, tikindamas, jog „Pašilaita“ suintersuota išspręsti beprasmišką situaciją, todėl kasdieną daranti žygius į savivaldybę, kad reikalingas įsakymas būtų parengtas kuo skubiau. 

Jis nurodė kontaktus gyventojos, kuri tvirtina esant nesusikalbėjimą tarp gyventojų atstovų, parinkusių naują administratorių ir gyventojų. „Mes išrinkome gyventojų atstovą, sutarėme, kad ieškosime galimybės mokėti mažiau už paslaugas. Tačiau mūsų niekas neinformavo, kaip ir kodėl buvo parinktas naujasis administratorius“, - lrytas.lt sakė Medeinos g. 19 namo gyventoja Daiva Skrupskelienė.

Ji ketina aiškintis, nes yra įsitikinusi, kad tai – ne pigiausias įmanomas variantas.

Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas, direktoriaus pareigas einantis Kęstutis Karosas teigia, kad pasirašius jungtinės veiklos sutartį, patys gyventojai tampa atsakingi už savo namų priežiūrą ir gali spręsti, kas prižiūrės ūkį.

Jo teigimu, senasis administratorius privalėjo perduoti dokumentaciją ir turtą. „Kokie ten vidiniai nesusipratimai, mes nelabai ir kišamės. Jei jau įkurta jungtinės veiklos sutartis, mes tik panaikinam buvusį administravimo faktą“, - kalbėjo K.Karosas.

Jis aiškino, kad naujai gyventojų pasirinkta įmonė formaliai nesivadina namo administratoriumi, bet prižiūrinčia įmone, kuriai gyventojai patikėjo prižiūrėti savo turtą.

Neturime duomenų, kiek namų yra pasirinkę kitą administratorių nei savivaldybės paskirtasis, bet iš to, kiek žmonių yra susibūrę į bendrijas, galima sakyti, kad mažuma.

Kiekvienoje savivaldybėje administratorius namams, kurie patys nepasirenka, išrenkamas pagal skirtingas, pačios savivaldybės nustatytas taisykles. Geriausia, jei savivaldybė skelbia konkursą. Lemiamas rodiklis, pasirenkant administratorių, turėtų būti kaina. Žinoma, reikia diskutuoti ir dėl kokybės. Kai kokybę sunku įvertinti, lieka kainos kriterijus.

Naujai teikiamoje administratoriaus parinkimo tvarkoje numatyta, kad administratorius negali būti susijęs su šilumos, elektros, biokuro tiekėjais.