Gruodžio 8, 9 dienomis Briuselyje numatytas ES šalių vadovų susitikimas.
Iš pradžių Prancūzija ir Vokietija nori pateikti planuojamų ES sutarčių pakeitimus.
Siekia TVF paramos
Pirmiausia Berlynas nori įvesti didesnę atsakomybę šalims, kurių biudžeto deficitas pernelyg didelis. Kad būtų galima taikyti sankcijas, reikia keisti kai kurias ES sutartis.
Tuo tarpu Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) galimybės gelbėti žlungančią euro zoną kur kas mažesnės, negu iš jo tikimasi.
Jau dabar aišku, kad net ir sukaupus fonde trilijoną eurų šios sumos nepakaks.
Todėl europiečiai žada prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kad šis irgi prisidėtų kovojant su krize.
„Greitai bus pamėginta pritraukti TVF pinigų naudojantis dvišalėmis ES narių paskolomis ar įvedus naujas specialias skolinimosi teises”, – informavo euro zonos vadovas Jeanas Claude’as Junckeras. Tačiau kokios valstybės sieks TVF paramos – kol kas neaišku.
Ims spausdinti pinigus?
Krizės čiuptuvams apraizgius Italiją – trečią pagal dydį ES ūkį, tapo aišku, kad EFSF pajėgų nebepakaks.
Skelbiama, kad Italijos vyriausybė jau mėgina tartis su TVF dėl 400 milijardų eurų paskolos paketo. TVF trečdaliu prisidėjo prie ankstesnių Graikijos, Airijos ir Portugalijos gelbėjimo programų.
Tačiau TVF irgi nėra stebuklingas pinigų šulinys. Jam taip pat reikia finansavimo, o prisidėti turi visos valstybės.
Tik kaip, jei jos pačios skęsta skolose?
Nepanoręs prisistatyti vienos ES šalies diplomatas sakė, kad lėšų TVF gali skirti nacionaliniai bankai, tačiau tik tuo atveju, jei paleis pinigų spausdinimo mašinas.
„Jeigu Italija patirs sunkumų, euro zonos šalys gali padidinti TVF lėšas.
Tačiau tai jos gali daryti tik su centriniais bankais, kurie tiesiog spausdintų pinigus”, – sakė diplomatas.
Italams nurodė užduotis
Euro zonos vadovai pagaliau leido graikams naudoti eilinę paskolos išmoką – 8 milijardus eurų. Tai įvyko po to, kai šios šalies partija „Naujoji demokratija” raštu pritarė taupymo ir reformų programai.
Airija taip pat toliau gaus paskolos išmokas.
Skirtingai negu graikai, airiai iki šiol besąlygiškai vykdė taupymo programą.
Tuo tarpu Italija, kurios vyriausybei vadovauja buvęs Europos Sąjungos komisaras Mario Monti, savo taupymo programą turės patobulinti.
„Būtina numatyti daugiau veiksmų, kurie padėtų pasiekti užsibrėžtą tikslą – subalansuoti valstybės biudžetą iki 2013 metų, nes ekonomikos augimo perspektyvos pablogėjo”, – įspėjo O.Rehnas.
J.C.Junckeras pridūrė, kad euro zonos šalys visiškai pasitiki M.Monti.
Nepaisant to, rinkų spaudimas Italijai, kurios bendra skola siekia 1,9 trln. eurų, nesumažėjo.
Suvienijo jėgas
* Kelių didžiausių pasaulio šalių centriniai bankai paskelbė apie programą, sukurtą sustiprinti pasaulio finansų sistemą.
* Programoje dalyvauja Jungtinių Valstijų Federalinis atsargų bankas, Europos centrinis bankas (ECB), Didžiosios Britanijos, Kanados, Japonijos ir Šveicarijos centriniai bankai.
* Jų veiksmai bus skirti padėti bendrovėms ir namų ūkiams lengviau gauti finansavimą. Programa pradės veikti nuo gruodžio 5 d.
* Centriniai bankai leis komerciniams bankams pigiau pirkti JAV dolerius ir užtikrins, kad prireikus jie lengviau gaus lėšų.
* Ši naujiena vakar gerokai sustiprino Europos akcijų rinką – indeksai šovė į viršų po kelis procentus.