„Tarptautinės finansų rinkos baudžia už politinės valios
deficitą. Jei šalies politikai nesugeba priimti reikalingų
sprendimų ir įtikinti tarptautinių finansų rinkų, tai bausmė yra
labai greita ir labai skausminga, labai sparčiai auga skolinimosi
kaina“, - interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.
„Tą matė Italija, Ispanija, Belgija. Visur politikai po
pradinių rezistencijų, kad nieko nespręs ir nesiduos
šantažuojamų rinkų, turėdavo priimti labai greitai lygiai tokius
sprendimus, kokius ir mes svarstome“, - pridūrė premjeras.
A.Kubiliaus Vyriausybė siekia, kad kitų metų fiskalinis
deficitas - skirtumas tarp viešųjų išlaidų ir pajamų -
neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl krizės euro
zonoje blogėjant Lietuvos eksporto perspektyvoms, nebesitikima
kitąmet surinkti tiek pajamų, kiek planuota anksčiau, todėl
svarstomos galimybės kelti kai kuriuos mokesčius arba apkarpyti
išlaidas.
Koalicijos partneriai - Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir
centro sąjunga - prieštarauja idėjai didinti pridėtinės vertės
mokestį, o liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas pareiškė, kad
Lietuva neturėtų žūtbūt laikytis 3 proc. deficito rodiklių,
juoba kad jo nevykdo daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių.
Konservatorių lyderio A.Kubiliaus teigimu, deficito auginimas
Lietuvai kainuotų labai brangiai, nes jį padengti reikėtų brangiai
skolintis.
„Nieko nedarymas nėra alternatyva ir labai brangiai kainuotų
Lietuvai, verslui ir Lietuvos žmonėms. Negalėtume pasiskolinti arba
turėtume skolintis už žymiai didesnę kainą, o tai reiškia, kad
šimtus milijonų atimdami iš pensininkų ar mokyklų turėtume
skirti skolos aptarnavimui. Tai nebūtų labai protinga“, - kalbėjo
A.Kubilius.
A.Kubilius interviu nedetalizavo konkrečių priemonių, tačiau
pabrėžė, kad būtini greiti sprendimai.
„Turime rasti tokius sprendimus, kurie per artimiausias kelias
savaites mums leistų priimti sprendimus ir parodyti tarptautinėms
rinkoms, kad mes išsprendžiame 800 milijonų ar milijardo litų
problemą“, - kalbėjo ministras pirmininkas.