Seimas pritarė prezidentės veto dėl PVM už neapmokėtas prekes ir paslaugas grąžinimo (papildyta)

ELTA ir lrytas.lt inf.
Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimui vetuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis apmokestinamasis asmuo turėtų teisę pateikti prašymą grąžinti jam sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai negaunamas atlygis už parduotą daiktą ar suteiktą paslaugą.
Prezidentės veto palaikė 37 Seimo nariai, 30 parlamentarų balsavo prieš.
Daugiau nuotraukų (1)
Prezidentės veto palaikė 37 Seimo nariai, 30 parlamentarų balsavo prieš.
Prezidentūrai neaiškumų sukėlė įstatymo galiojimo terminas ir galimybės piktnaudžiauti PVM susigrąžinimu.
Prezidentės sprendimą parlamentarams pristačiusi patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Adakauskienė teigė, kad priėmus įstatymą jis galiotų atgaline data, taigi valstybei tektų kompensuoti ir prieš kelerius metus sumokėtą PVM.
„Jeigu įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos atgaline data, tai reiškia, kad įmonė, pirkėjas ar pardavėjas galėtų susigrąžinti PVM už beviltiškas skolas prieš metus, dvejus ar net trejus. Leidžiant tikimybę, kad įstatymo nuostatose nėra aiškiai apibrėžta, kokiam terminui galioja ši nuostata, galima spėti, kad žmogus bandytų susigrąžinti PVM ir už praėjusius keletą metų. Vien per pastaruosius dvejus metus suma siekia 82 mln. litų“, - akcentavo L.Adakauskienė.
Diskutuojant dėl Seimo pozicijos Prezidentės veto atžvilgiu parlamentaras konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad dėl mažėsiančių įplaukų į valstybės biudžetą ir lėtesnio bendrojo vidaus produkto augimo PVM grąžinimas šiuo metu biudžetui kainuotų per daug brangiai, todėl vertėtų pritarti Prezidentės sprendimui.
„Kai priėmė dabar vetuojamą įstatymą, tuo metu turėjome geresnes Finansų ministerijos prognozes. Dabar žinome, kad jos yra pastebimai pablogėjusios ir kitų metų biudžeto situacija bus labai įtempta. Tokiomis aplinkybėmis, manau, turime kiek kitaip pažvelgti į buvusį savo balsavimą ir sprendimą, nes jei įsigaliotų įstatymas, už kurį mes jau balsavome, jis šiek tiek pamažintų įplaukas į biudžetą“, - Seimo posėdžiu metu kalbėjo S. Razma.
Jam nepritarė Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Endzinas, kurio nuomone, nesudarius galimybės susigrąžinti sumokėtą PVM už beviltiškas skolas sudaromos prielaidos mokesčių slėpimui.
Seimo priimtose įstatymo pataisose buvo numatyta, kad susigrąžinti PVM būtų galima mokesčio mokėtojui įrodžius skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Tokį veiksmą būtų buvę galima atlikti praėjus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių nuo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Pagal pataisas, skolininkui sumokėjus skolą apmokestinamasis asmuo privalėtų valstybei sumokėti jam grąžintą PVM.
Liberalas A.Endzinas kritikuoja
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Audrius Endzinas ypač ydingu ir trumparegišku laiko šiandien Seimo priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestos vos prieš kelias savaites parlamente priimtos svarbios Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisos. Jomis įmonėms buvo numatyta galimybė susigrąžinti PVM, jei atsiskaitymo nesulaukiama per 12 mėnesių.
Seimo nariai šiandien balsavo dėl PVM įstatymo pataisų turėdami dvi alternatyvas – laikyti įstatymą nepriimtu, kaip savo dekretu pasiūlė Lietuvos Respublikos Prezidentė, arba grąžinti parlamentui tobulinti įstatymo projektą.
„Didžiosios dalies balsavusių Seimo narių sprendimas – tai spjūvis šalies verslui į veidą. Sveiku protu nesuvokiama, kodėl kai kurie asmenys PVM grąžinimą, jei verslas nesulaukia atsiskaitymo, vadina lengvata. Tai visiškas absurdas – juk kalbame apie realius pinigus, kuriuos avansu valstybei, kaip ir numato įstatymai, sumoka verslas“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, vienas įstatymo pataisų iniciatorių A.Endzinas.
Liberalas laikosi nuomonės, kad PVM įstatymo pataisų projektas bent jau privalėjo Seimui būti grąžintas svarstyti iš naujo. A.Endzinas mano, kad Seimas kuo greičiau turėtų grįžti prie PVM grąžinimo klausimo – atitinkamas pataisas dar būtų galima svarstyti kartu su 2012 metų valstybės biudžeto projektu.
„Tiesa, dabar tai – jau Vyriausybės rankose“, – teigė A.Endzinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.