Šiuo metu Anglijoje gyvenanti Milda Špakauskaitė pasakoja, kad Didžiojoje Britanijoje bankroto metu jai buvo nurašyta 130 tūkst. eurų (beveik 450 tūkst. litų) siekusi skola, paimta banke „Swedbank“.
„Šis sprendimas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje. Tai reglamentuoja kitoje užsienyje bankrutavusio lietuvio byloje priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas – jis pareiškė, kad turi būti taikomas automatinio pripažinimo principas“, - lrytas.lt sakė advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba. Jis bendradarbiauja su teisininkais Didžiojoje Britanijoje, kurie rūpinosi M.Špakauskaitės bankrotu.
M.Špakauskaitės paskola buvo drausta Būsto paskolų draudime. Kadangi ji jos nemokėjo, tai valstybei priklausanti įmonė už ją bankui kompensavo ir perėmė ją sau. Kad pervesti pinigus bankams už šią ir kitas nemokamas paskolas, jai buvo iš biudžeto pervesta dešimtys milijonų litų.
Būsto paskolų draudimo vadovas Marijus Jūris Mikalauskas lrytas.lt sako, kad paskola nėra nurašyta, o paskolos išieškojimo procedūros nenutrūksta. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje vis dar nėra perimtas M.Špakauskaitės už paskolą įkeistas turtas - sklypas bei jame pastatytas namas.
"Tai, kad Didžioji Britanija nurašė jos
skolas, Lietuvoje yra niekam neįdomu tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas tokio sprendimo nepripažins ir kol jis neįsigalios Lietuvos erdvėje. Mūsų žiniomis, tas ankstesnis apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo viešai remiasi M.Špakauskaitės advokatas, dar nėra įsigaliojęs, nes jis yra apskųstas Aukščiausiajam Teismui. Panašu, kad byla atsidurs šiame teisme ir jis turės galutinai suformuoti teisinę praktiką šiuo klausimu", - sakė M.J.Mikalauskas
"Ta mergina paėmė krūvą pinigų iš banko ir jų negrąžina. Ar tai gerai, ar ne – kiekvienas gali pagal save spręsti.
O tai, kad skolos yra taip lengvai nurašomos – tikrai ganėtinai keista.
Mes toliau tęsime išieškojimo iš M.Špakauskaitės procedūrą. Tik teismai galės nuspręsti, kas yra teisus. Bet kuriuo atveju, juk negali būti tokio teismo sprendimo, kuris nurašo skolas, o už jas įkeistą namą palieka", - sakė M.J.Mikalauskas.
M.Špakauskaitė pasakoja, kad paskola buvo paimta įsigyti sklypui su nebaigtu rengti namu. Ji sakė vėliau netekusi darbo, išsiskyrusi su vyru ir negalėdama išmokėti įmokos emigravusi kartu su vaiku. O už paskolą įsigytas turtas krizės metu neteko vertės, todėl jį pardavus skola nebūtų išmokėta.
Didžiosios Britanijos teismas tik iš antro karto sutiko patenkinti M.Špakauskaitės prašymą nurašyti jos skolas, kurios esančios beviltiškos. G.Žlioba sakė, kad "Swedbank" bankroto metu su ja nebuvo susisiekęs, ji vis dar turi raktą nuo namo Lietuvoje.
„Kai Didžiojoje Britanijoje iškeliamas bankrotas, jis gali trukti nuo pusmečio iki trejų metų – palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tai yra trumpas laikotarpis. Mildos atveju tai truko pusę metų: bankroto administratorius pamatė, kad nieko iš jos, vienišos motinos, neišieškos, ir nusprendė baigti šią bylą“, - pasakojo G.Žlioba.
„Milda nesumokėjo nė cento, nes ji paprasčiausiai to negalėjo padaryti“, – tikino jai atstovaujančios teisininkų kontoros „Insobaltika UK“ patarėjas nemokumo klausimais Andrejus Smolenko.
Didžiosios Britanijos teisininko teigimu, šiuo metu jie turi tris klientus - Lietuvos piliečius, bandančius Didžiojoje Britanijoje bankrutuoti. G.Žlioba sakė Lietuvoje per pastaruosius porą metų sulaukęs apie 100 klientų, klaususių apie galimybę bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje.
"Nė vienas jų nepasinaudojo galimybe, nes turėjo abejonių, ar Didžiosios Britanijos teismo sprendimas dėl bankroto bus pripažintas Lietuvoje. Manau, apeliacinio teismo sprendimas tai jau išsprendė, dabar dėl užsienyje vykdomo bankroto pripažinimo Lietuvoje net nereikia kreiptis į vietinį teismą“, - kalbėjo jis.
Prieš kreipiantis į Didžiosios Britanijos teismą dėl bankroto šioje šalyje reikia pragyventi ne mažiau kaip pusmetį. Be to, pasak A.Smolenko, teismas labai atidžiai nagrinėja, ar tikrai asmuo nebegali išsimokėti skolų ir dėl ko taip yra.
Pasak jo, bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje kainuoja mažiausia 6,4 tūkst. litų. Apie bankrotą galvoti verta turint ne mažesnę kaip 50 tūkst. litų skolą.
Lietuvoje parlamento svarstomame fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad bankroto procedūra turėtų trukti lygiai 5 metus, tuo metu bankrutuojantis asmuo viską, ką uždirba virš pragyvenimui numatytos ribos, turi atiduoti skolininkams.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas „Lietuvos rytui“ yra kalbėjęs, kad Lietuvoje bankrutuoti bus labai sunku, tai bus brangus, sudėtingas procesas, todėl bus taikomas tik išimtiniais atvejais.
Jo nuomone, dėl procedūros kainos bankrutuoti apsimokės gal tik žemės sklypais gerais laikais prekiavusiems žmonėms, turintiems daugiamilijonines beviltiškas skolas.
Lietuvoje krizės metu nukritus nekilnojamojo turto kainai, didelė dalis būsto paskolų yra didesnės, nei už jas nupirkto ir užstatyto turto vertė. UAB „Būsto paskolų draudimas“ „Lietuvos rytui“ apskaičiavo, jog taip atsitiko bene visiems 2006-2008 metais šioje bendrovėje būsto paskolas apdraudusiems žmonėms.