„Banke liko mūsų krovinių važtaražčiai, sąskaitos, sertifikatai. Tai joks turtas ir bankui šie dokumentai niekam nereikalingi. Tačiau administratorius nenori nieko girdėti, jis net nesidomi ir nieko neišmano apie atsiskaitymus.
Mes juk neprašome atiduoti pinigų iš įšaldytų sąskaitų. Suprantame padėtį. Prašome tik, kad konteinerio dokumentai būtų grąžinti siuntėjui arba perduoti kitam bankui, kad galėtume atsiskaityti ir pasiimti krovinį iš uosto. Jau mokame baudas už prastovas už tai, kad nevykdome įsipareigojimų, o produktai genda“, - piktinosi bendrovės „Tiekėjų gildija“ vadovas Aurelijus Sličius.
Bendrovė „Tiekėjų gildija“ už konteinerius su prekėmis, atkeliaujančius iš Argentinos, Turkijos, Tailando ir kitų šalių atsiskaitydavo vadinamuoju CAD (Container after documents) – konteineriai paskui dokumentus būdu.
Šis būdas naudojamas tuomet, kai pardavėjai ir pirkėjai ne itin pasitiki vieni kitais. Tiekėjai, išsiuntę konteinerį su prekėmis jo dokumentus pateikia vietiniam bankui. O vietinis bankas dokumentus perduoda bankui Lietuvoje. Pirkėjas konteinerio dokumentus už banką gauna tik sumokėjęs už prekes. O be dokumentų pasiimti prekės nėra galimybių.
„Kas turi dokumentus, to ir konteineriai. Gal Simonui Freakley atrodo, kad tuose konteineriuose paslėptas Vladimiro Antonovo turtas? Ką jie ten dirba, už ką gauna tokį atlyginimą, niekas nežino.
Kasdien siučniu jiems po tris raštus, rašiau ir į Lietuvos banką. Sulaukiu tik atsakančių skambučių iš „Snoro“ personalo – jie sako, kad viską sprendžia S.Freakley, o ką jis veikia, nežino niekas“, - piktinosi verslininkas.