Asociacijos teigimu, Lietuvos piliečiai - indėlininkai ir Lietuvos juridiniai asmenys - moka mokesčius išlaikyti valstybės institucijas, tarp jų - bankų veiklą prižiūrinčias institucijas ir pagrįstai tikisi, kad jos savo funkcijas atlieka efektyviai. Lietuvos bankas, išdavęs licenciją bankui „Snoras“, pagal savo funkcijas turėjo nuolat prižiūrėti jo veiklą, todėl galėjo ir turėjo imtis tokių veiksmų, kurie atitiktų Lietuvos piliečių interesus, šiuo atveju - garantuotų bankui patikėtų lėšų saugumą.
„Jei dėl aplaidumo ar delsimo to nebuvo padaryta laiku, ar Lietuvos banko ir Vyriausybės taikytos priemonės buvo neefektyvios, t.y. privedė prie didelių Lietuvos piliečių ir įmonių nuostolių, šios institucijos turi prisiimti už tai moralinę ir materialinę atsakomybę prieš piliečius ir juridinius asmenis.
Kadangi valstybė nacionalizavo banką „Snoras“, ji taip pat turėtų įrodyti visuomenei tokio savo veiksmo būtinybę ir, kaip banko savininkė, prisiimti atsakomybę už savo veiksmų po nacionalizacijos pasekmes“, - teigiama asociacijos pareiškime.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija reikalauja detalių paskaičiavimų, kaip pakito banko vertė po nacionalizacijos. Valstybė, kaip nauja banko savininkė, turėjo užtikrinti banko „Snoras“ vertę ir tuo pačiu indėlininkų bei kreditorių interesus. Jei paaiškėtų, kad po nacionalizacijos banko vertė reikšmingai sumažėjo, tai reikštų, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.