„Neaiški padėtis. Jei tikėtume tuo, ką rašo spauda, mes nebesame „AirBaltic” savininkai.
Kol neaišku, kas įvyko, ko neįvyko, išsamiau nekomentuosime”, – sakė „Baltijas Aviacijas Sistemas” (BAS) atstovas Juris Petersonas.
Latvijos susisiekimo ministerija paskelbė perpirkusi 47,2 proc. įmonės akcijų, kurias BAS buvo įkeitusi „Latvijas Krajbanka”. Šis pirkinys valstybei atsiėjo 224,4 tūkst. latų (1,1 mln. litų). Latvijos valstybei dabar priklauso 99,8 proc. oro bendrovės.
Valdžios atstovai tikina taip pasielgę siekdami, kad bankui įkeisto turto vertė nesumažėtų, taip pat norėdami apginti bankrutuojančio „Latvijas Krajbanka” klientų interesus.
Skelbiama, kad sumokėti pinigai bus išdalyti banko klientams, kurių indėliai nebuvo apdrausti.
Bankrutuojantys bankai „Snoras” ir „Latvijas Krajbanka” buvo didžiausi BAS kreditoriai.
Pasak susiklosčiusia padėtimi pasipiktinusio B.Flicko, Susisiekimo ministerija perpirkdama akcijas nepaisė bankų klientų ir „AirBaltic” interesų.
BAS vadovui nesuvokiamai žema pasirodė už akcijas sumokėta kaina.
BAS vadovybė nesulaukė jokio oficialaus pranešimo iš Latvijos Vyriausybės apie „AirBaltic” kapitalo pokyčius.
Šįmet spalį Vyriausybė ir finansinių bėdų prispausta „AirBaltic” sutarė dėl vežėjo gelbėjimo plano, pagal kurį investuoti turėjo abu didieji įmonės akcininkai – valstybė ir BAS. Abi pusės jau sumokėjo 30 mln. latų.
„Iki šiol BAS vykdė visus įsipareigojimus. Bendrovė neketina keisti savo pozicijos”, – pabrėžė J.Petersonas.
Latvijos susisiekimo ministerija paskelbė, kad BAS iki gruodžio 22-osios gali įmokėti 37,7 mln. latų (187 mln. litų) ir taip išsaugoti savo turėtas 47,2 proc. akcijų.
Tuo tarpu BAS planuoja apsvarstęs situaciją ieškoti būdų, kaip apginti savo kaip akcininko teises. „AirBaltic” neaudituoti nuostoliai 2010-aisiais siekė 34,2 mln. latų.