Prancūzijos lyderis taip pat penktadienį susitiks tartis dėl
šios krizės su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu, o pirmadienį - su Vokietijos kanclere Angela
Merkel, siekiant susitarto dėl bendro Paryžiaus ir Berlyno
pasiūlymo, kaip gelbėti vieningąją Bendrijos valiutą.
Gruodžio 8-9 dienomis visų 27 ES šalių lyderiai susitiks
viršūnių susitikime Briuselyje, o kai kurie apžvalgininkai mano,
kad šis susitikimas bus paskutinė galimybė atkurti pasitikėjimą
euro zonos ekonomikos valdymu.
Ketvirtadienį sakydamas kalbą apie 5 tūkst. savo šalininkų
miniai, N.Sarkozy perspėjo, kad išsivysčiusios šalys žengia į
„naują ekonomikos ciklą“, kuriame dominuos skolų mažinimas, todėl
gali padidėti įtampa darbo rinkose ir verslo pasaulyje.
„Europai teks priimti lemiamų sprendimų ateinančiomis
savaitėmis, - perspėjo jis, kalbėdamas pietiniame Tulono
uostamiestyje. - Europa yra ne pasirinkimas, o būtinybė, tačiau ji
turi būti iš naujo apgalvota ir kitaip finansuojama.“
„Turime visiškai solidariai stoti prieš tuos, kurie abejoja euro
stabilumu ir spekuliuoja jo žlugimu“, - pareiškė N.Sarkozy.
„Prancūzija kartu su Vokietija kovoja dėl naujos sutarties.
Daugiau drausmės, daugiau solidarumo, daugiau atsakomybės..., tikra
ekonominė vyriausybė“, - pridūrė jis, ragindamas ES šalis
susitarti dėl „Auksinės taisyklės“, įpareigojančios subalansuoti
savo biudžetus.
Europos ekonomikos stabilumas susvyravo dėl valstybių skolų
krizės, prasidėjusios euro zonos periferinėse valstybėse, tokiose
kaip Graikija ir Airija bei išplitusiose į didžiąsias ekonomikas,
įskaitant Ispaniją ir Italiją.
Prancūzijos skolinimosi kaštai taip pat padidėjo, o reitingų
agentūros perspėjo, kad Paryžius gali netekti prestižinio AAA
statuso. Toks žingsnis galimai taptų pažeminimu N.Sarkozy, likus
šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose jis tikisi
būti perrinktas.
Ateinančią savaitę Briuselyje vyksiantis viršūnių
susitikimas laikomas esminiu, siekiant sustabdyti krizę, tačiau kai
kuriuose žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, jog stipriausios euro
zonos ekonomikos Prancūzija ir Vokietija nesutaria, kokį kelią
rinktis.
Prancūzijos pareigūnai reikalauja, kad Europos centrinis bankas
(ECB) taptų euro zonos skolintoju kraštutiniais atvejais -
faktiškai leisdamas spausdinti daugiau pinigų, siekiant išpirkti
valstybių skolas ir sumažinti fiskalinį spaudimą.
Tačiau su tokiu planu griežtai nesutinka Vokietija, kurioje dar
neišblėso niūrūs prisiminimai apie tarpukario hiperinfliaciją.
Berlynas tvirtina, kad ECB turėtų išlikti pinigų vertės stabilumo
garantu.
Panašu, kad N.Sarkozy iš dalies sutinka su šia pozicija,
sakydamas, kad ECB turėtų išlikti „nepriklausomas“, tačiau
pridūrė esantis įsitikinęs, jog bankas turės imtis veiksmų.
„Jam reikės spręsti kaip ir kokiomis priemonėmis. Tai jo
atsakomybė. Niekas neabejoja, kad jis jos laikysis, o aš sveikinu
tai, ką jis pradėjo daryti“, - nurodė N.Sarkozy, tačiau
apžvalgininkai mano, kad šie komentarai gali supykdyti Berlyną.
ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį jau
perspėjo, kad bankas negali peržengti savo mandato, tačiau jis
neatmetė galimybės, jog ECB prisiims aktyvesnį vaidmenį, jeigu
Bendrijos šalys sutiks nustatyti griežtesnes fiskalines taisykles,
kurių reikalauja A.Merkel.
Kai kurios ES šalys priešinasi pasiūlymui sudaryti naują
sutartį, nes šis procesas gali užtrukti, o kai kuriose šalys gali
prireikti referendumų. Tokius balsavimus vyriausybėms būtų sunku
laimėti, susiklosčius dabartinei sunkiai ekonomikos padėčiai.
N.Sarkozy pareiškė, jog šiuo metu galiojanti Mastrichto
sutartis pasirodė esanti „netobula“, nes ji leido valstybėms
nesilaikyti fiskalinės drausmės ir išvengti bausmės. Vokietija
reikalauja, kad taisykles pažeidinėjančioms valstybėms sankcijos
būtų skelbiamos automatiškai.