Kauno miesto taryba šių metų gegužės 26 dieną priėmė sprendimą dėl 2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo.
Jame numatyta, kad nuo kitų metų viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla užsiimantys asmenys mokės ne 0,6 proc. nekilnojamojo mokesčio tarifą, o 0,9 proc. Tiek šiuo metu moka visi kiti mokesčių mokėtojai.
Taryba taip pat sprendė, ar reikėtų siūlyti Seimui iki 3 proc. didinti nekilnojamojo turto mokestį už apleistus ir neprižiūrimus statinius. Balsuojant šiuo klausimu vienbalsiai buvo pasisakyta „už“, nors dabar aiškėja, kad nuomonę išreikšti galėjo tik pavieniai politikai.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pareigą nusišalinti nuo šio balsavimo turėjo tie tarybos nariai, kuriems priklauso įmonės ar jų akcijos, valdančios nekilnojamąjį turtą, ir jie dirba arba dirbo tokiose įmonėse.
Už naujus nekilnojamojo turto mokesčių tarifus balsavo 36 tuo metu salėje buvę tarybos nariai.
VTEK nusprendė, kad balsuodami šiuo klausimu visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“ priklausantys nariai verslininkai Irena ir Visvaldas Matijošaičiai, jų valdomoje įmonėje dirbantis Tomas Bagdonavičius ir anksčiau ten pat dirbęs buvęs vicemeras Povilas Mačiulis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
VTEK pirmininko patarėja Laura Petrauskaitė tvirtino, jog šie asmenys tąkart privalėjo nebalsuoti iš viso.
Tačiau peršasi išvada, kad paspausdami mygtukus viešuosius ir privačius interesus supainiojo ir daugiau politikų. Pažvelgus į turto deklaracijas matyti, jog jie valdo nekilnojamojo turto turinčias įmones ar turi jų akcijų.
Ar VTEK susidomės Židrūnu Garšva, Tautvydu Barščiu, Artūru Orlausku, Gintare Skaiste, Artūru Tepaliu, Gintaru Jonu Furmanavičiumi, Loreta Kudariene, Ona Balžekiene, Vygantu Gudėnu ir kitais turtingais ir net turtais besipuikuojančiais politikais?
Kauno miesto tarybos sekretorius Mindaugas Šivickas tvirtino, kad etikos sargų sprendimas jam pasirodė keistokas. Ypač jis stebisi tuo, kad tarybos nariai balsuodami už nekilnojamojo turto mokesčio didinimą galėjo siekti naudos sau.
„Tokiu atveju nuo balsavimo nusišalinti turėjo kone visa taryba. Rasti niekur nedirbusį tarybos narį būtų sudėtinga. Be to, daugelis žmonių per gyvenimą spėjo užsidirbti ir įkurti įmones ar įsigyti jų akcijų“, – tvirtino M.Šivickas.
Kauno savivaldybė šiemet pardavė turto už 6 mln. litų. Dar beveik 1,4 mln. litų planuotų pajamų Privatizavimo fondo nepapildė. Labiausiai dėl to nukentėjo miesto aplinkos tvarkymas.
Pagrindinės priežastys, lėmusios planuojamų gauti pajamų pokyčius, – neįvykę viešieji aukcionai, skelbti liepos mėnesį. Liepos – spalio mėnesiais neįvyko nė vienas Privatizavimo komisijos posėdis.
Per 10 šių metų mėnesių į Privatizavimo fondą gauta 6,18 mln. litų įplaukų: iš jų – 6 mln. litų pajamos už parduotus objektus, 100 tūkst. litų sumokėtas pradinis įnašas už uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ akcijas ir 4,2 tūkst. litų aukcionų dalyvių registracijos mokestis.
Nepanaudotų lėšų likutis šių metų pradžioje siekė 874 tūkst. litų. Didžiausia suma šiemet miesto kišenę papildė viešbutis „Britanika“. Aukcione pardavusi 20 procentų turėtų pastato akcijų, savivaldybė gavo 2,7 mln. litų.
Už beveik 2,6 mln. litų šiemet pagaliau pavyko parduoti buvusios žydų ligoninės pastatą, kuris ilgainiui tapo ne tik senamiesčio gėda, bet ir grėsme praeiviams.
Metų pradžioje buvusią žydų ligoninę įsigijo Kauno medikų bendrovė „Tarptautinė skubios medicinos akademija“, kuri pastate planuoja įsteigti sveikatinimo įstaigą.
Surengus kelis aukcionus šiemet pagaliau pavyko parduoti ir Šilainių piktžaizdę – nebaigtą statyti parodų ir pramogų centrą Baltų prospekte. Už pastatą, kuriame gyvendavo benamiai, o paaugliai kankindavo šunis ir kates, savivaldybė gavo 120 tūkst. litų.
Vangus privatizavimas labiausiai apkarpė išlaidas miestui tvarkyti. Planuota, kad gatvių priežiūrai, miestui tvarkyti ir valyti, želdynams prižiūrėti bus skirta per 3 mln. litų.
Metams baigiantis aiškėja, kad visos sumos skirti nepavyks. Iki lapkričio 1 dienos šiems darbams spėta panaudoti 2,48 mln. litų. Programai numatytas išlaidas siūloma sumažinti beveik puse milijono litų.
Tuo tarpu švietimo ir ugdymo programai iš Privatizavimo fondo šiemet suplanuota skirti 2,3 mln. litų. 1,58 mln. litų iki lapkričio 1 dienos jau išleista reikalingiausiems švietimo ir kultūros įstaigų remonto darbams. Iki metų pabaigos dar reikia panaudoti likusią sumos dalį.