Baltarusijos statistikos tarnybos duomenimis, infliacija šalyje jau perkopė 100 procentų ribą – nuo metų pradžios kainos padidėjo 100,6 proc. Greičiausiai brangsta maisto produktai, kiek lėčiau – paslaugos.
Eina kaip į muziejų
Kaip esant tokiai infliacijai gyvena Baltarusijos pensininkai, papasakojo Minsko gyventoja Larisa Levaškevič. Su šia moterimi susitikome prie šalia jos namų esančios parduotuvės. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neseniai taikliai užsiminė, kad baltarusiai greitai vaikščios į parduotuves kaip į muziejus.
Štai ir mes su pensininke L.Levaškevič atėjome į prekybos centrą kaip į muziejų – ne tiek pirkti, kiek aptarti to, ką pamatėme.
Ant parduotuvės durų kabojo įspėjimas – „Kainos, kurias pažymi kasininkas, gali skirtis nuo kainų prekių lentynose”.
Tokiais skelbimais dabar pasidabina daugelis Baltarusijos sostinės prekybos centrų, nes kainos keičiasi taip greitai, kad pardavėjai ne visada spėja jas perrašyti ant prekių.
„Mano pensija – apie milijoną rublių (mažiau nei 300 litų. – Red.). Pusė bėdos, juk yra pensininkų, gaunančių mažiau už mane. Apie 200 tūkstančių (50 litų) per mėnesį reikia sumokėti už komunalines paslaugas ir telefoną.
Pragyventi lieka 800 tūkstančių. Į parduotuves stengiuosi užsukti rečiau, į stambius prekybos centrus apskritai neinu, nes ten didesnės kainos”, – pasakojo L.Levaškevič.
Į dešras net nesidairo
Pensininkė paskubomis praeina pro skyrių, kur išdėliotos dešros ir dešrelės.
„Šį skyrių dabar apeinu. Tik kartą lapkričio mėnesį nusipirkau gabalėlį virtos dešros salotoms. Dabar kilogramas „Daktariškos” dešros kainuoja 30 tūkstančių rublių (9 litus), o saliamio – 100 tūkstančių (29 litus).
Už visą savo pensiją galiu nusipirkti tik 10 kilogramų dešros. Štai ir nusprendžiau apskritai jos atsisakyti. Ir teisingai padariau, nes dabar pradėjau geriau jaustis!” – pasakojo pensininkė.
Vištienos ji taip pat neperka. „Labai pabrango. Vištiena be kaulų dabar kainuoja arti 50 tūkstančių rublių.
Tad iš mėsos perku tik kiaulieną. Gabalo, už kurį sumoku 50 tūkstančių, man užtenka savaitei”, – pasakojo Larisa iš Minsko.
Daržoves augina pati
Krizės metu pensininkė parduotuvėje nebesidairo ir į daržoves. Ji turi sodą ir vasarnamį, tad daržo gėrybių nestinga.
„Viską išsiauginame patys – bulves, kopūstus, burokėlius. O šviežių agurkų ir pomidorų kilogramas dabar kainuoja 30 tūkstančių rublių (12,5 lito), pirkti juos pernelyg brangu. Valgome konservuotus”, – sakė pensininkė.
Į parduotuvės krepšelį ji įdėjo tik dešimt kiaušinių (12 tūkst. Baltarusijos rublių), pusę kepalo duonos (2 tūkst.), pieno pakelį (7 tūkst.), pusę kilogramo varškės (10 tūkst.) ir nedidelį kieto sūrio gabalėlį už 10 tūkstančių.
„Sūrį perku nuolat, bet jo kilogramas jau kainuoja beveik 50 tūkstančių, todėl leidžiu sau suvalgyti tik gabalėlį per pusryčius”, – tęsė pasakojimą L.Levaškevič.
Sutaupyti nesiseka
Prie kasos už visus produktus moteris sumokėjo 51 tūkstantį baltarusiškų rublių – 5 procentus visos pensijos ji išleido per vieną apsilankymą parduotuvėje.
„Niekaip nesiseka vienu kartu išleisti mažiau nei 50 tūkstančių! Kartą neišlaikiusi prie kasos pasipiktinau, kad kainos auga kasdien. Buvau dar ir aprėkta.
Pardavėjai įsitikinę, kad pensininkai Baltarusijoje dabar turtingi, sako, jog jų darbo užmokestis net mažesnis už mūsų pensijas. Visi tik ir svajoja, kokiu būdu susirasti uždarbio Rusijoje”, – pasakojo minskietė.
Vykti į turgų – per brangu
Pastaruoju metu, kaip pastebėjo pensininkė, vis dažniau keičiasi pieno produktų kainos.
„Pirmadienį varškės pakelį pirkau už 11 tūkstančių baltarusiškų rublių, o antradienį ji kainavo jau 12 tūkstančių.
Užtat šaldytos žuvys nebebrangsta – jos jau tokios brangios, kad niekas nebeįperka. Dabar perku tik karpius – jų kilogramas kainuoja 16 tūkst. rublių”, – vardijo L.Levaškevič.
Tiesa, yra produktų, be kurių išsiversti nelabai įmanoma. Pavyzdžiui, aliejus. Jo kainos šuolis – įspūdingas: vasarą litras saulėgrąžų aliejaus kainavo 6–7 tūkst., o dabar – 16–20 tūkst. rublių.
„Daugelis pensininkų šių produktų važiuoja į turgų, ten dar galima surasti pigiau. Bet juk už važiavimą miesto transportu reikia mokėti, o jis taip pat pabrango. Kas dieną neprivažinėsi”, – guodėsi Larisa.
Pensininkė prisipažino jau seniai nebeperkanti jokių saldumynų. Kartą per dvi savaites turguje įsigyja persimonų ar obuolių.
„Pensijos vos užtenka maistui. Ketinu išlaidas dar karpyti – juk galima pirkti ne pusę kepalo duonos, o ketvirtį, ne dvi žuveles, o vieną.
Bet dar sukuosi. Sunkiau tiems, kuriems reikia pirkti vaistus, jie tikrai brangūs.
Pensininkams dabar nuolaidų nėra. Štai savo kraujospūdžio matuoklį nunešiau remontuoti, tai pasakė, kad kainuos mažiausiai 100 tūkstančių rublių. Brangu”, – atsiduso L.Levaškevič.
Pirties atsisakyti neketina
Minskietė jau senokai nėra lankiusis nei drabužių, nei avalynės parduotuvėse. Anot jos, jei pensininkas ryšis pirkti naujų rūbų, iškart bankrutuos, todėl verčiau sunešioti senus.
„Apie avalynę nesinori ir kalbėti. Antai draugė nusipirko žieminius ilgaaulius už 800 tūkstančių: visai neypatingi, o už juos turėčiau visą pensiją pakloti”, – pasakojo Larisa.
Vienintelis malonumas, kurio ji dar neatsisakė, – vizitas į pirtį kiekvieną savaitę. Dar lapkričio pradžioje vienas apsilankymas kainavo 20 tūkstančių, dabar – 25 tūkst. rublių.
„Bet vis tiek vaikščiosiu, šio malonumo, kad ir kokios kainos būtų, neatsisakysiu!” – tvirtai sakė pensininkė iš Minsko.
Pensininkams ir Lietuvoje gyventi nėra saldu. Tačiau kaimyninėje Baltarusijoje jų bendraamžiams – dar prasčiau. Ypač pastaraisiais metais, kai šalį siaubia ne šiaip kainų šuoliai, o pati tikriausia hiperinfliacija.
Kainų šuoliai
Baltarusijos statistikos tarnybos duomenys apie prekių kainų pokyčius nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų spalio.
Prekė Pokytis
(proc.)
Augalinis aliejus 173
Arbata 158
Žuvis 149
Mėsa ir paukštiena 148
Skalbimo priemonės 142
Vaisiai 139,9
Cukrus 135
Cigaretės 128
Kiaušiniai 125
Kruopos 107,6
Dešra 100
Alkoholis 85
Benzinas 83
Sūris 78
Avalynė 74
Medikamentai 66