37 proc. Rusijos bendrovių per pastaruosius metus nukentėjo nuo ekonominių nusikaltimų.
Tokie duomenys pateikiami bendrovės „PricewaterhouseCooper” parengtoje pasaulio ekonominių nusikaltimų apžvalgoje.
Šis skaičius pranoksta pasaulio (34 proc.), Vidurio ir Rytų Europos (30 proc.) vidurkį.
Tiesa, 2009 metais šis rusų rodiklis buvo dvigubai blogesnis – 71 proc.
Tačiau padėtis iš tiesų nepagerėjo: paprasčiausiai šįmet apklausta daugiau mažų ir vidutinių įmonių, kurios rečiau praneša apie apgavystės atvejus.
Apskritai rusų verslas padėtį vertina labai neigiamai: 73 proc. bendrovių tikimybę, kad kitąmet jos gali tapti ekonominių nusikaltimų aukomis, laiko labai didele.
Rusija išsaugojo ir pasaulio lyderio pozicijas pagal nuostolius, kurių verslas patiria dėl ekonominių nusikaltimų.
2011-aisiais 40 proc. organizacijų, susidūrusių su apgavystėmis, nuostoliai buvo ne mažesni kaip 100 tūkst. dolerių, o 7 proc. – viršijo 100 mln. dolerių.
Šis skaičius pasaulio vidurkį pranoksta 10 kartų.
Labiausiai paplitęs ekonominis nusikaltimas Rusijoje tebėra neteisėtas turto nusavinimas. Tuo vis dažniau užsiima valdininkai, pirmiausia – jėgos struktūros. Jie dažnai pasitelkia ir šantažą: iškelia baudžiamąsias bylas verslininkams ir perima jų įmones.
Rusija ir toliau lieka viena pasaulio lyderių pagal korupcijos lygį. Šiame sąraše jos kaimynės – Azerbaidžanas, Baltarusija, Komorų salos, Mauritanija, Nigerija, Rytų Timoras, Togas ir Uganda.
Rusų bendrovės tebelieka lyderės ir pagal pasaulinį kyšių davimo indeksą – „Bribe Payers Index”.
„Rusų verslo vieta 2011 metų ataskaitoje mums netapo staigmena. Būtų keista laukti verslo aplinkos pagerėjimo, kai valdininkai ir toliau ima kyšius”, – paaiškino „Transparency International Russia” antikorupcinių tyrimų ir iniciatyvų centro direktorė Jelena Panfilova.