„Tvenkinys, jei tik jį kurdamas žmogus įdeda širdies, jei jį gerai prižiūri, yra nuostabi vieta atgauti ramybę.
Turiu bičiulį, kuris išsikasė tris tvenkinius. Nuvažiavus prie jų nieko daugiau nebereikia: vanduo verste verčia medituoti”, – sako tvenkinių kasimo specifiką seniai perkandęs žemės darbų bendrovės „Wapsa” savininkas ir vadovas Algirdas Vapsa.
Vis dėlto pastaruoju metu tvenkinių nebekasama tiek daug, kiek prieš trejus ketverius metus. Tuomet, sklandant nekilnojamojo turto burbului, žmonės pirko sodybas ir prie jų kasė tvenkinius.
Kainos sumažėjo perpus
Tvenkinius kasančias įmones sunkmetis privertė pamiršti ir uždarbį, kokio būta apie 2007-uosius. Tuomet už arą kasamo tvenkinio žmonės klodavo apie 900–1000 litų, o su aplinkos sutvarkymu – ir 1200.
Tiems, kurie užsisakydavo didelį, per 20 arų tvenkinį, už vieną iškastą arą tekdavo mokėti ir 2000 litų. Šiuo metu už vieną kasamo tvenkinio arą tenka mokėti apie 400–700 litų.
Kainą nulemia keletas veiksnių. Tai – ir vieta, ir grunto ypatybės, ir kasimo sąlygos, tvenkinio dydis ir net atsiskaitymo už paslaugas būdas bei terminai.
Kartais – ir darbus atliekančios įmonės dydis.
„Mažos įmonės, kaip manoji, sumažinti paslaugų kainą nebeturi galimybių”, – užsiminė individualios įmonės „Vytotrans” savininkas Vytautas Gaidys.
Kadangi padoraus dydžio tvenkinys, į kurį galima pūkštelėti įkaitus pirtyje, užima maždaug 10–15 arų, už jo iškasimą tektų atseikėti mažiausiai 5000–7500 litų.
Aplinkai sutvarkyti – žemei aplink iškastą tvenkinį išlyginti – tektų pridėti dar maždaug trečdalį minėtos sumos. Ši kaina priklauso nuo to, ar reikia išvežti gruntą, ar jį plačiai paskleisti, ar lygiai išlyginti žemes.
Žiemą dirbti paprasčiau
„Ruduo buvo kaip niekad geras kasti tvenkinius. Lietaus buvo mažai. Vis dėlto tinkamiausias metas – žiema.
Juk yra tokių vietovių, kur dėl grunto ypatybių žemę rausti galima tik tuomet, kai ją sukausto šaltis”, – užsiminė A.Vapsa.
Jo įmonė dalyvavo įgyvendinant ES finansuojamą projektą Dusetose. Ten vieną tvenkinių teko kasti buvusiame raiste. Jei ne šaltis, įvažiuoti į jį būtų buvę neįmanoma.
„Esu hidrotechnikas, žinau, kad geriausia tvenkinius kasti žiemą. Tuomet paviršiniame grunte būna užsilikę mažiausiai vandens”, – pritarė ir V.Gaidys.
Kasa nedidelius tvenkinius
Pasak V.Gaidžio, pastaruoju metu populiariausi yra nedideli, 3–5 arų tvenkiniai, skirti tik poilsiui, o ne žuvims.
Kartais tvenkinio dydį nulemia ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui, iki 3 arų tvenkiniui nereikia leidimo.
Tačiau prieš kasant didesnį vandens telkinį užsakovui reikėtų pasirūpinti tvenkinio schema ir suderinti ją su rajono architektūros skyriumi.
Jei tvenkinys kasamas sklype, esančiame nacionaliniame regioniniame parke ar saugomoje teritorijoje, reikia ir parko administracijos pritarimo.
Užsakovai – reiklūs
„Su vilniečiais gera dirbti, – A.Vapsa nė nebandė ironizuoti. – Jie supranta mūsų darbo specifiką. Bet yra ir tokių užsakovų, kurie trypia kojomis.
Pavyzdžiui, kasant tvenkinį žvyruotoje vietoje, žvyrą tenka išvežti. Tai užtrunka. Bet jie nori, kad darbai būtų atlikti ir gerai, ir greitai.”
Paprastai 5 arų tvenkiniui iškasti sugaištama diena. „10 arų tvenkinį, gavę užsakymą, galėtume greitai iškasti. Bet jei norima didelio tvenkinio, porą savaičių tektų palaukti”, – sakė A.Vapsa.
Žuvims praverčia duobės dugne
Žuvivaisai tvenkiniai kasami dviejų gylių. Tvenkinio dugne iškasama duobių, kad jose galėtų slėptis žuvys.
Taip bandoma apsisaugoti nuo brakonierių, kurie be didesnio vargo tvenkiniuose išgaudo žuvis: užmeta tinklą ir traukia jį dugnu.
Tvenkinio šlaitai formuojami atsižvelgiant į vietos reljefą. Kad būtų patogu pjauti žolę, šlaitai paprastai daromi nuožulnūs.