Tačiau sumažintos pensijos iki ikikrizinio lygio bus atkurtos tik 50 procentų.
Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybės išlaidas
mažinti tenka dėl pablogėjusių euro zonos šalių ir Lietuvos ekonomikos
augimo prognozių, kurios verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti šalies
viešųjų finansų sistemos stabilumą.
"Jeigu rugsėjo ar spalio mėnesio pradžioje euro zonos problemų poveikio
mūsų ekonomikai nelabai galėjome įžiūrėti, tai šiuo metu tas poveikis
yra labai ryškiai matomas, todėl kitų metų prognozės buvo labai ryškiai
sumažintos tiek BVP augimo, tiek biudžeto pajamų prasme. <...>
Pagrindinė mūsų nuostata - išsaugoti viešųjų finansų deficitą, ne
didesnį kaip 3 proc. - išlieka principinė, dėl kurios niekas šiandien
nesiginčija", - po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo premjeras.
Pasak A.Kubiliaus, biudžeto išlaidų apkarpymas lies tiek valstybės, tiek „Sodros“, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetus. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio 1 d. dėl sunkmečio sumažintos pensijos bus atkuriamos tik 50 procentų.
Skaičiuojama, kad „apkarpius“ viešojo sektoriaus išlaidas, bus
sutaupyta apie 614 mln. litų, o nuo sausio tik iš dalies atstačius
pensijas bendras efektas valstybės biudžetui turėtų siekti beveik
1 mlrd. litų.
Sumažinus 50 proc. senatvės ir netekto darbingumo pensijoms
atstatyti skirtą sumą (495 mln. litų), būtų sutaupyta dar apie
250 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato
Jankausko, pažadas grąžinti likusias nepriemokas už 1995-2002
metais dirbusiems pensininkams neišmokėtas pensijas lieka - tam 2012
metais numatoma skirti 263 mln. litų.
"Tai iš tiesų
sudėtingas, nelengvas sprendimas, bet garantuojantis, kad visų mūsų
pamatinis dalykas - lito stabilumas ir galimybė be didesnių sutrikimų
išmokėti pensijas ir atlyginimus būtų garantuojamas. Šiuo atveju
valstybės galimybės atstatyti sumažintas pensijas visada buvo siejamos
su ekonomikos atsigavimo perspektyvomis. Deja, ne nuo mūsų priklausančių
priežasčių tos perspektyvos šiuo metu atrodo blogiau, nei buvo galima
galvoti rugsėjo-spalio mėnesiais", - akcentavo A.Kubilius.
Anot premjero, kol kas dar anksti kalbėti, kokią įtaką
planuojamos taupymo priemonės turės dirbančiųjų viešajame
sektoriuje atlyginimams.
„Išlaidos mažinamos atskirose srityse, jų mažinimas priklauso
nuo ministrų apsisprendimo. Šiuo atžvilgiu mes nekalbėjome ir
nekalbame apie viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą kaip tam
tikrą nuostatą, kuri būtų vienodai taikoma visuose sektoriuose“, -
teigė premjeras.
Konservatoriai iki šiol siūlė 2-3 procentiniais punktais - iki
23-24 proc. didinti PVM, tačiau tokiam siūlymui kategoriškai
nepritarė valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis
bei Liberalų ir centro sąjunga.
Liberalai džiaugiasi
„Kai kuriose srityse mažinimas yra skausmingas, nors
procentiškai yra nežymus, bet skausmingas. <...> Mokesčių
didinimas nėra išeitis ir nebūtų buvusi“, - sakė Liberalų sąjūdžio atstovas, teisingumo
ministras Remigijus Šimašius.
Anot R.Šimašiaus, jo vadovaujamai Teisingumo ministerijai
kitąmet išlaidas gali tekti susimažinti daugiau nei 4 procentais.
Liberalų ir centro
sąjungos lyderis Algis Čaplikas sako, kad daliai savivaldybių finansavimas bus
paliekamas toks, koks buvo. Apkarpytas bus ministerijų ir kai kurių
savivaldybių finansavimas.
„Mokesčių didinimas jokios naudos
neduotų. Tai tas pats, kas grąžinti pensijas ir vėl atimti jas iš
pensininkų per kainų padidėjimą. Padidintume pensijas 2 proc., o
kainos padidėtų 4-5 proc., taip jau buvo 2008 metais“, -
įsitikinęs A.Čaplikas. Jo manymu, dalį naštos užkrauti verslui
yra neteisinga.
Paklaustas, ar apkarpius ministerijų
ir savivaldybių pinigus, nenukentės valstybės valdymas, jis
retoriškai klausė: „Ką reiškia „bus padaryta žala“ (valstybės
valdymo aparatui – aut. past.)? O jei mokesčiai didės, nebus
padaryta žala? Sprendimų nėra lengvų. Ir tai dar, manau, ginčų
ir diskusijų bus. Seimo nariai turės savo nuomonę. Bet, mano galva,
šis sprendimas esamai situacijai – pats geriausias.“
Socialdemokratai kritikuoja
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė,
žadėdama pensininkams grąžinti tik pusę kitąmet numatytos sumos,
pasielgė netinkamai ir neteisingai.
"Kai tik pritrūkstama lėšų,
konservatorių Vyriausybė lupa nuo silpniausiųjų. Nuolat kylant kainoms,
net ir grąžintos pensijos į ikikrizinį lygį nebeturės tokios
perkamosios galios kaip buvo 2008-aisiais. Tačiau valdantieji
konservatoriai ir liberalai toliau vykdo sunkiausiai gyvenančių žmonių
skurdinimo politiką", - sako LSDP frakcijos seniūnas Algirdas
Butkevičius.
Socialdemokratų nuomone, 4 proc. mažinti visas
biudžeto išlaidas taip pat nėra išmintinga. LSDP frakcija siūlo
susidėlioti prioritetus ir išlaidas mažinti skirtingais procentiniais
punktais, kad nenukentėtų kai kurie itin reikšmingi sektoriai.
"Jei visos išlaidos bus rėžiamos vienodai, tai kitąmet nukentės visas
viešasis sektorius - ligoninės, bibliotekos, mokyklos, ugniagesiai,
policija, tad jų darbas gali būti paralyžiuotas. Neturi nukentėti
prioritetinės sritys, todėl siūlome valstybės valdymo išlaidas mažinti
atsižvelgiant į kiekvienos srities situaciją. Vyriausybė turėtų
peržiūrėti investicines programas, atsisakyti naujų objektų, kurie nėra
būtini ar nesukuria naujų darbo vietų, finansavimo", - teigia LSDP
frakcijos lyderis.
Įtaka atlyginimams neaiški
Anot A.Kubiliaus, kol kas dar anksti kalbėti, kokią įtaką
planuojamos taupymo priemonės turės dirbančiųjų viešajame
sektoriuje atlyginimams.
„Išlaidos mažinamos atskirose srityse, jų mažinimas priklauso
nuo ministrų apsisprendimo. Šiuo atžvilgiu mes nekalbėjome ir
nekalbame apie viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą kaip tam
tikrą nuostatą, kuri būtų vienodai taikoma visuose sektoriuose“, -
teigė premjeras.
Konservatoriai iki šiol siūlė 2-3 procentiniais punktais - iki
23-24 proc. didinti PVM, tačiau tokiam siūlymui kategoriškai
nepritarė valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis
bei Liberalų ir centro sąjunga.
Finansų ministerija praėjusią savaitę sumažino 2012 metų
bendrojo vidaus produkto augimo prognozę nuo 4,8 proc. iki 2,5 proc.,
todėl planuojamos kitų metų biudžeto pajamos sumažėjo maždaug 1
mlrd. litų.
Atsižvelgiant į ankstesnę ekonomikos augimo prognozę buvo
planuojama, kad 2012 metų valstybės biudžeto bendros pajamos,
įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės
paramos lėšas, sieks beveik 26 mlrd. litų (9,1 proc. daugiau nei
numatyta šių metų biudžete), o išlaidos didės 1,2 proc. iki
26,709 mln. litų. Kitų metų valstybės biudžete deficitas turėjo
siekti 708,899 mln. litų - 3,6 karto mažiau nei numatyta šiemet.
Patikslintas 2012 metų biudžeto projektas Seimui turi būti
pateiktas kitą antradienį, likus dviem paroms iki jo antrojo
svarstymo Seime ketvirtadienį.