„Nesakau, kad prabangos mokesčiai visai nereikalingi, tačiau jeigu apmokestintume vien tuos „Jaguar“, „Lexus“ ir „Mercedes“, kurie kainuoja per 200 tūkst. litų, biudžetui tai būtų tik ašaros.
Kita vertus, žmonės pasigenda aiškesnio vaizdo, kad daugiau uždirbantys gyventojai daugiau prisideda ir prie biudžeto“, - sakė I.Šimonytė.
Ministrė pripažino, kad apie nekilnojamojo turto mokesčius diskutuojama jau ne vienerius metus, tačiau, koks būstas yra prabangus – kainuojantis 100 tūkstančių ar pusę milijono? Kur ta riba?
„Reikia įvertinti, kiek tokie mokesčiai bus naudingi biudžetui, o kiek socialinio teisingumo įrankis. Tam, kad siūlyti progresiniai mokesčiai papildytų biudžetą, juos reikėtų taikyti visiems, kurie uždirba nuo 3500 litų. Aš abejoju, kad progresinio mokesčio rėmėjai sutiks, jog tiek uždirbantis žmogus jau laikomas turtuoliu“, - sakė I.Šimonytė.
Finansų ministrė nedramatizavo situacijos,
kad Lietuvos prezidentė pareiškė, jog nepritars biuždetui, jeigu
nebus visiškai atkurtos sumažintos pensijos.
„Pastabų biudžetui, be abejo, bus ir
daugiau, nes projektas numato gana griežtus karpymus. Dėl to gali
būti nepatenkinti ne tik pensininkai, bet ir tie, kurie rūpinasi
švietimu, ir tie kurie rūpinasi sveikatos apsauga.
Svarbiausia, kad biudžeto deficitas
neturi viršyti Mastrichto kriterijų – 3 proc. BVP. Kitos nuostatos
labai paprastos – jeigu Seimas norės, galės grąžinti Vyriausybei
pataisyti projektą, galės taisyti patys, galės didinti pajamas, ar
mažinti išlaidas, bet tikiuosi, kad Mastrichto kriterijus nebus
viršytas“, - tvirtino I.Šimonytė.
Anot jos, liberalai kategoriškai
pasisakė prieš mokesčių didinimą, todėl nebeliko kitos
išeities, kaip mažinti išlaidas.
Finansų ministerija, jau pateikusi
biudžeto projektą Seimui, netikėtai paskelbė, pabloginusi kitų
metų ekonomikos augimo prognozes ir pasiūlė taisyti biudžeto
projektą. Anot I.Šimonytės, iš anksto pateikti aktualių
duomenų nebuvo įmanoma.
„Prieš teikiant biudžeto projektą
rėmėmės pramonės, vartotojų lūkesčiais. Tačiau viską pakeitė
spalio mėnesio statistiniai duomenys, kuriuos gavome lapkritį.
Ministerijos ekonomistai išanalizavo duomenis ir pranešė, kad
privalome keisti biudžeto projektą, nes pramonės, darbo rinkos
duomenys buvo priešingi, nei ankstesni lūkesčiai“, - sakė
finansų ministrė.
Ji neigė, kad kitų metų šalies
ekonomikos prognozes privertė banko „Snoras“ nacionalizavimas.
Esą tai tik sutapimas, o banko griūtis BPV augimo prognozes
pakeitė nežymiai.
„Tai piktas pokštas, kurį mums mums
iškrėtė Euro zona“, - sakė I.Šimonytė, paklausta, kodėl
anksčiau premjeras Andrius Kubilius žadėjo nedidinti mokesčių, o
išėjo priešingai.
Argumentuodama visiškai neapbrėžta
padėtimi Euro zonoje, I.Šimonytė išsisuko nuo tiesaus atsakymo,
ar kitąmet vėl bus siūloma didinti mokesčius bei karpyti
išlaidas. „Garantuoti negaliu“, - sakė ji.