M.Monti pristačius taupymo planą sekmadienį, euro zonoje
prasidėjo viena iš svarbiausių savaičių nuo Europos Sąjungos
(ES) vieningosios valiutos įvedimo prieš daugiau nei dešimtmetį,
kurią vainikuos ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiantis
Bendrijos viršūnių susitikimas. Jame ES lyderiai tarsis dėl
platesnių šios skolų krizės sprendimo priemonių.
„Jeigu Italija nesugebės nukreipti priešinga kryptimi neigiamos
skolos augimo spiralės ir atkurti pasitikėjimo tarptautinėse
rinkose, įvyks dramatiškų pasekmių, kurios netgi gali sukelti
pavojų bendrosios valiutos išlikimui“, - M.Monti sakė įstatymų
leidėjams.
„Italija pasiruošusi padaryti, ką privalo, tačiau Europa turi
sugebėti atlikti savo dalį“, - pabrėžė jis.
Taupymo priemonių pakete, kurį M.Monti praminė dekretu
„Gelbėkite Italija“, numatoma papildomai surinkti daugiau nei 10
mlrd. eurų iš nekilnojamojo turto mokesčio, įvesti naują mokestį
už prabangos atributus, tokius kaip jachtos, padidinti pridėtinės
vertės mokestį, sugriežtinti kovą su mokesčių vengimu ir
pavėlinti išėjimo į pensiją amžių.
„Manome, kad be šio paketo Italija sugriūtų; Italija patektų
į panašią padėtį kaip Graikija“, - M.Monti sakė užsienio
žurnalistams prieš išvykdamas į parlamentą pristatyti siūlomų
priemonių įstatymų leidėjams.
Premjeras pripažino, kad šios priemonės taptų papildoma našta
trapiai Italijos ekonomikai, kurią, pasak daugelio analitikų, jau
apėmusi recesija. Tačiau M.Monti sakė, kad nieko nedarant pasekmės
būtų dar skaudesnės.
Italija, kurios ekonomika yra trečia didžiausia euro zonoje,
šios skolų krizės centre atsidūrė šių metų viduryje, kai
šalies skolinimosi kaštai pradėjo artėti prie lygių, kurie
paskatino Airiją, Graikiją ir Portugaliją prašytis tarptautinės
finansinės pagalbos.
Tarptautinė reakcija į naujausius Romos pasiūlymus buvo
teigiama. Taupymo priemonių paketą gyrė Nyderlandų premjeras
Markas Rutte, kuris susitiko su M.Monti Romoje
pirmadienio rytą, taip pat Europos Komisija ir Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) vadovas.
Tačiau M.Monti taip pat susidūrė su pirmosiomis pasipriešinimo
apraiškomis šalies viduje, kurios gali stiprėti, įgyvendinant
diržų veržimo priemones.
Trys didžiausios Italijos profsąjungos paskelbė surengsiančios
streikus gruodžio 12 dieną, protestuojant prieš priemones, kurios
esą per griežtos pensininkams ir biudžetinių įstaigų
darbuotojams.
M.Monti, kuris santūriu įvaizdžiu itin skiriasi nuo savo
ekscentriško pirmtako Silvio Berlusconi,
sakė, kad Italija nori atlikti visavertį vaidmenį Europoje, taip
pat pabrėžė, kad nei viena šalis negalės išsiversti savomis
jėgomis.