Anot V.Vasiliausko, Lietuvos banko pareiga buvo reaguoti į situaciją „Snore“, o jo, kaip institucijos vadovo, pareiga – pasirūpinti, kad tai nepaplistų po visą sistemą. „Bankroto procesas siekia, kad išsaugotume dukterinių įmonių vertę. Kiek žinau, nei vienoje iš „Snoro“ dukterinių bendrovių darbuotojai nebuvo atleisti“, - Seime aiškino V.Vasiliauskas.
Į klausimą, kodėl buvo leista situacijai išsirutulioti į tokią, kokia ji yra šiandien, Lietuvos banko valdytojas atsakė: „Ar įmanoma numatyti nusikaltimą? Taip. Tačiau klausimas - kada. Ar Lietuvos bankas savo priemonėmis galėjo konstatuoti šį faktą? Juk bankas – ne žvakių fabrikėlis. Kiekvieną savo įtarimą turi pagrįsti. Surinkome įrodymus ir būtent mes, o ne kas kitas, kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, - aiškino V.Vasiliauskas. - Banko auditas nėra paprastas: atėjai, pažiūrėjai ir išėjai. Ten dirba protingi ir gudrūs žmonės, todėl visas savo pozicijas ir įtarimus turėjome pagrįsti“.
Anot V.Vasiliausko, jei nebūtų nuspręsta sustabdyti banko veiklos, nežinia kur būtų išplaukę dar daugiau pinigų, o su kreditoriais būtų iškilę dar daugiau rūpesčių.
„Snoras“ kaip ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai kasmet nuo 2004-ųjų buvo tikrinami. Ir, pasak V.Vasiliausko, nuo pat tų metų Lietuvos bankas turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei. „Nuo 2004-ųjų bankas labai pūtėsi, labai didėjo jo turto straipsniai, paskolų portfelis. Ir galiausiai priėjome situaciją, su kuria susidūrėme“, - komentavo V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas patvirtino, jog savo noru iš pareigų pasitraukė atleisto Kreditų įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazimiero Ramono pavaduotojai. V.Vasiliauskas neįvardijo buvusių darbuotojų pavardžių, tačiau patikino: "Jie išėjo abiejų šalių sutarimu".
Lietuvos banko pirmininkas, paklaustas, ar pavaduotojai nusprendė pasišalinti iš pareigų dėl "Snoro" istorijos, neatsakė nei teigiamai, nei neigiamai.
Banko vadovas, paklaustas, ar dar kas nors buvo atleistas ar pasitraukė savo noru, prisipažino nežinantis: "Nežinau - pas mus dirba 800 darbuotojų."